XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje televizija dar neviešpatavo, todėl Lietuvoje likę sporto aistruoliai negalėjo pamatyti, kaip krepšininkai Rygoje grumiasi dėl Europos čempionų vardo. Pagrindiniai informacijos šaltiniai buvo radijas ir spauda. Nors iš krepšininkų didelių žygdarbių nebuvo tikimasi, Lietuvos dienraščiai nuo pirmosios varžybų dienos akylai stebėjo visus įvykius ir stengėsi nepraleisti nė smulkiausios detalės. Taip rinktinės žygį į Europos krepšinio viršūnę matė tuometinė Lietuvos spauda.

„Lietuvos sportas“ (Lietuvos sporto vadovybei priėmus sprendimą pirmą kartą dalyvauti Europos krepšinio čempionate):

Faktas juo reikšmingesnis, jei prisiminsime, kad šios kovos nugalėtojas gauna Europos meisterio titulą, kas ne tik sportiniu, bet valstybiniu ir politiniu požiūriu turi milžiniškos prestižo reikšmės. Šių dienų sportas jau ne be tas žaismas ar liuoslaikio patenkinimas. Tai tautinių jėgų bandymas kur lemiamasai faktorius yra ne tautos gausumas ar valstybės didumas gyventojų ir ploto požiūrių, bet darbo ir pasiruošimo išdava. Čia didžiosios tautos susitinka su mažomis kaip lygus su lygiu ir toji laimi ir tampa nugalėtoja, kuri šiai kovai yra geriau pasiruošusi. Lietuvos krepšininkams šitokioj tarptautinio mąsto kovoje tenka pirmą kartą dalyvauti.

„Lietuvos aidas“ (po vienintelių kontrolinių rungtynių prieš rinktinei išvykstant į Rygą): Mūsų rinktinės žaidikus matėme žaidžiant, tačiau, kiek girdėti, gausingi žiūrovai išėjo dvejodami: vieni buvo patenkinti, kiti – kiek apsivylę. Ir apsivylę dėl to, kad tikėjosi pamatyti, perdėtai tariant, kažkokį „pragarišką“ tempą, gal nepaprasta žaidimą, tuo tarpu išvydo paprastą, be ypatingų pastangų kovą, protarpiais karštesnę, protarpiais ramesnę. Šiaip ar taip, dabartinėse aplinkybėse mes turime patikimą rinktinę, kuri Rygoje, neabejojama, visiškai tinkamai atstovaus mūsų spalvoms. Ją mes turime ir galime visiškai pasitikėti: kas bus galima, gal net ir daugiau, ji padarys.

„Lietuvos sportas“ (po vienintelių kontrolinių rungtynių prieš rinktinei išvykstant į Rygą): Nors Lietuvai ir neteko dalyvauti nei Ženevoj, nei Berlyne, bet savų krepšininkų pažanga turime visai rimto pagrindo džiaugtis. Turėjome puikios progos stebėti, kai mūsų rinktinė ir net paskirta komanda sudorojo Latvijos meisterį, pagaliau paskutinės rungtynės su latviais pralaimėjome tik dėka taktiškų klaidų. Tai yra mūsų pažangumo gerosios pusės ir žinoma, turėdami galvoje, kad atgimusį mūsų krepšinį kultivuojame normaliose sąlygose tik nuo 1933 m. pabaigos, jo ateities perspektyvos akyvaizdoje tokių faktų darosi kaskart šviesesnės.

Pirmoji diena. Lietuva – Italija 22:20

„Lietuvos aidas“ (prieš rungtynes su Italija apie varžovus): Pats jų vadovas, komandoras Giorgio Asinaris di San Marzano (jis yra ir tarptautinės krepšinio s-gos vicepirmininkas) spaudos žmonėms pasisako, jog jo žaidikai, po ką tik baigtų krepšinio pirmenybių, esą gerokai pavargę ir galį neparodyti tikrosios žaidimo klasės. Tai augaloti, itin gerai ištreniruoti vyrai, kurie nuolat šypsosi ir juokauja. Jų vadovas San Marzano tiki, kad šios pirmenybės bus labai įdomios ir aštrios, net įdomesnės už Berlyno olimpiados krepšinio turnyrą. Mat, Berlyne amerikiečiai ir kanadiečiai buvo per aiškūs favoritai, o čia Rygoje bus ryškinama kiek kuri valstybė išmoko amerikiečių technikos ir taktikos.

„Lietuvos aidas“ (po rungtynių su Italija): Mūsų rinktinė parodė moderniąją krepšinio gynimosi ir puolimo taktiką, pranašesnę už italų, o tai yra mums didelis pasigyrimas, prisimenant aukštą italų žaidimo klasę. Mūsų rinktinė parodė solidų ir ištvermingą žaidimą, o italai mėgino savo laimę staigiais antpuoliais, todėl jų žaidimas atrodė daugiau padrikas... Bet ir italai kovojo stipriai. Lietuvos rinktinė turi gerą mokyklą ir ypač sistemingai žaidžia: kiekvienas žaidikas žino, ką jis daro. Dėl to lietuviai turėję be jokio abejojimo laimėti, juo labiau prieš italus, kurie taktiškai yra silpni.

Antroji diena. Lietuva – Estija 20:15

„Lietuvos sportas“ (prieš rungtynes su Estija apie varžovus): Apie ją daug netenka kalbėti. Ji yra mums pakankamai gerai žinoma, kaip maždaug vienodo pajėgumo su latviais. Gal estai yra kiek techniškai geresni, tačiau latviai šiuo atveju juos praneša savo taktiškais sugebėjimais.

„Lietuvos sportas“ (po rungtynių su Estija): Jei kas ir jautė širdyje mūsiškių pergalę, tai tylėjo, viešai to nereikšdamas, kadangi estai visų buvo laikomi pirmenybių favoritais, nenugalimais, o Lietuva buvo priskaitoma prie silpnųjų. Pačios rungtynės įrodė, kad, jei estai buvo laikomi favoritais, tai mūsų krepšininkams šis vardas geriau tiktų, kadangi jų pergalė buvo visai pelnyta, kaip taktiniu, taip ir technišku atžvilgiu geresnio vieneto. “Lietuvos aidas” (po rungtynių su Estija): Kaip ir prieš italus, mūsų komanda vėl parodė savo taktinį pranašumą ir solidesnį žaidimą. Ir paprastam žiūrovui, o ypač išmanančiam apie krepšinį, buvo tikras ir nepamirštamas malonumas stebėti, kaip mūsų vyrai sumaniai dengė priešą, kaip viliojo jį pulti ir tą pat akimirką patys mesdavo puolikam visas jėgas ir tučtuojau išnaudodavo susidarytą progelę.

Trečioji diena. Lietuva – Egiptas 21:7

„Lietuvos sportas“ (prieš rungtynes su Egiptu apie varžovus): Komanda veik nežinoma, nes iki šiol nėra dalyvavusi jokiose svarbesnėse rungtynėse. Tačiau reikia tikėtis gero jos pasiruošimo, o ypač sparčios kovos.

„Lietuvos sportas“ (po rungtynių su Egiptu): Gal šiose rungtynėse mūsiškiams pritrūko kiek azarto, energijos, kas ir atsiliepė į taip mažą rungtynių pasekmę, bet ir tai nieko nuostabaus. Žaisdami visas rungtynes veik nuolatinės sudėties, visai sąmoningai taupė jėgas tolimesniems susitikimams. Šiaip rungtynės, neperdedant, atrodė treniruotės pobūdžio.

Ketvirtoji diena (pusfinalis). Lietuva – Lenkija 32:25

„Lietuvos sportas“ (prieš rungtynes su Lenkija apie varžovus): Ji mums visai nežinoma ir apie ją galima tik pasakyti, kad ypatingai gerai pasirodė Berlyno olimpiadoj atrodydama žymiai pajėgesnė už latvius. Šiaip pradedant praėjusiais metais tarpvalstybinių rungtynių, o taip pat ir draugiškų rungtynių balansą su latviais veda savo naudai. Žaidimą veda lėtą su gerais taktiškais deriniais su žymia įtaka amerikoniškos mokyklos. Komanda pasižymi gan aukštu ūgiu.

„Lietuvos aidas“ (po rungtynių su Lenkija): Lenkijos rinktinė žaidžia beveik tą patį žaidimą, kaip ir mes: žmogus dengia žmogų, o nesivaiko to, kuris turi kamuolį, be to yra net trys pavojingi metikai: Stokas, Rožyckis ir Grzechowiakas. Šitą komandą nugalėti buvo lygu tapti Europos meisteriu.

„Lietuvos sportas“ (po rungtynių su Lenkija): Jei ne Baltrūno pašalinimas, šias rungtynes, be abejojimo, mūsiškiai būtų laimėję žymiai didesne persvara. Tai buvo kiekvienam aišku, ir dėlto niekas neabejojo. Šiaip reikia vėl tą patį pripažinti. Nors lenkai žaidė ir neblogai, vedė giminingą mums amerikoniškos mokyklos žaidimą, dėjo pastangas taikytis tuo pačiu ir prie mūsiškių, bet taktinio žaidimo deriniuose ir supratime parodė dar menką žaidimo laipsnį. Jų puolimas dar tebėra pagrįstas gaivališkumu, gynimas spragingas ir išsiblaškęs. Kiek didesnė sėkmė pasiekta tik dėka savo tikrai neblogo metimo iš tolo. Mūsiškių tuo tarpu kovos vyko po pat krepšiu ir, žinoma, tokiems praėjimams reikia daugiau negu laimės.

Penktoji diena (finalas). Lietuva – Italija 24:23

„Lietuvos sportas“ (po rungtynių su Italija apie paskutines mačo sekundes): Visa iki šiol sėkmė, viltys, pastangos atrodo sugrius, komanda tikrai pakrinka, ir bergdžios pastangos jos pasitikėjimą atstatyti. Per daug ji kovojo, kad taip svarbiu momentu galėtų susikaupti, įtraukti pavadžius, nėra jau aikštėje žmogaus, kuris tai atliktų, vadovautų, kūrtų. Nėra Kriaučiūno. Tai buvo kritiškiausias visos Lietuvos komandos momentų momentas per visą pirmenybių laiką. Bet jau šį kartą likimas neskriaudė tikrų nugalėtojų. Jau buvo jiems lemta Visagalio tokiais likti.

„Lietuvos sportas“ (po rungtynių su Italija): Ši diena lietuvių sporto istorijos lapuose bus įrašyta aukso raidėmis. Šią dieną Lietuva laimėjo 1937 m. Europos krepšinio pirmenybių nugalėtojo vardą. Nugalėjo be priekaišto, šešėlio, abejonių. Nugalėjo kovoje savo tautos garbei. Salėje nė vienos tuščios vietos. Visur pilna. Tik vienos galvos, minia žiūrovų atėjusi šiandien sveikinti tų, kurie per visas pirmenybių dienas rodė stebuklus, nusistebėjimus, malonų įspūdį. Ir tais buvo mūsiškiai – lietuviai.

Lietuva 1937 m. Europos krepšinio pirmenybių meisteris. Dabar tik salėj žiūrovai parodo ką jie moka. Tačiau tai pasakyti reikia jausti, būti toje vietoje ir viską pergyventi. Tokių jausmų žodžiais išreikšti negalima. Seka lietuvių himnas – tai nugalėtojų himnas, - tai padėka ir visko finalas. Ši minutė suteikė lietuvių tautai ir kraštui jos sūnų pelnytą pergalės garbę prieš visas kitas Europos tautas. Jis buvo išklausytas didžiausiu susikaupimu ir aukščiausia pagarba. Valio Lietuva – Europos meisteris, dar ilgą laiką skambėjo salėje, kuri kartojo iš džiaugsmo ir pasididžiavimo įšėlę ir beprotiški balsai. Taip įvyko faktas garbingai tautos savo sūnų patikėtas. Tebūnie jiems amžina pagarba ir palaiminimas dar naujiems ir didesniems savo tautos žygiams.

Galutinė rikiuotė: 1. Lietuva, 2. Italija, 3. Prancūzija, 4. Lenkija, 5. Estija, 6. Latvija, 7. Čekoslovakija, 8. Egiptas.

Rezultatyviausi žaidėjai: 1. P.Talzūnas (Lietuva) – 62 taškai, 2. H.Veskila (Estija) – 59, 3. L.Franceschini (Italija) – 51, 4. P.Stokas (Lenkija), Z.Rozyckis (Lenkija) ir R.Jurcinis (Latvija) – po 50.

Lietuvos rinktinė: Artūras Andrulis (LFLS), Leonas Baltrūnas (CJSO), Česlovas Daukša („Tauras“), Leopoldas Kepalas (LFLS), Feliksas Kriaučiūnas (CJSO), Pranas Mažeika („Tauras“), Eugenijus Nikolskis (CJSO), Leonas Petrauskas (LFLS), Zenonas Puzinauskas („Grandis“), Stasys Šačkus (CJSO), Pranas Talzūnas („Grandis“), Jonas Juozas Žukas (CJSO).