„Nejaugi buvo TAIP blogai, kad išsilaisvinęs pradėjai TAIP švytėti?“ Tokį klausimą pastaruoju metu žinomas vyno specialistas Gintautas Jašinskas (37 m.) dažnai išgirsta iš žmonių, kai šie sužino, kad iširo yro šeima.

Nieko neįtariantiems apie jo skyrybas G.Jašinskas nieko ir nepasakoja, tik aistringai visiems aiškina apie galingą sporto įtaką gerai nuotaikai ir gaiviai išvaizdai.

Gintautas nemeluoja – jis išties labai daug sportuoja. Net kelis kartus per dieną. Net vėlai vakare po darbo. Net specialiai atostogų buvo išėjęs – pasportuoti.

Išvyko į tėviškę Panevėžyje ir sporto klube su draugu lankėsi dukart per dieną. Pajaunėjo, kaip pats juokėsi, kokiais aštuoneriais metais, nes atsikratė naktinio makiažo – tamsių ratilų apie akis.

Dabar dėl užimtumo G.Jašinskas vėl sumažino treniruočių skaičių – per savaitę į sporto klubą eina „tik“ tris keturis kartus.

– Kodėl tiek daug sportuojate?

– Labai mėgstu pavalgyti, bet turiu kontroliuoti svorį, nes vien nuo žvilgsnio į vandens stiklinę man priauga pusė kilogramo (juokiasi).

Malonumų skalėje sportas užima aukščiausią pakopą, sportuoti gali visą dieną. Visi kiti malonumai yra cikliški ir trumpi – juk, pavyzdžiui, negali valgyti visą dieną.

– Sunkiai įsivaizduoju žmogų, lipantį ant treniruoklio dešimtą valandą vakaro, kai grįžta po sunkios darbo dienos.

– Nudžiugau sužinojęs, kad Amerikoje yra visą parą veikiančių sporto klubų. Tad dabar tiems, kurie sako, kad vėlyvą vakarą sportuoti kenksminga, atsakau: visai nejudėti kur kas kenksmingiau.

Su malonumu išsitraukiu treniruoklį prieš miegą ir sportuoju žiūrėdamas žinias ar istorines laidas.

Būk aktyvus – ir tinginiai tau pavydės. Juk sportuojant gaminasi endorfinai – laimės hormonai.

– Jūs – užkietėjęs egoistas!

– Mėgaujuosi tuo, kol galiu. Jei neturi laiko, vadinasi, prastai jį suplanavai. Kita vertus, jei viską tiksliai planuosi ir vykdysi, būsi kaip robotas, nuo įtampos išprotėsi. Tad kartais leidžiu sau patingėti, atitrūkti.

– Nejaugi šeima trukdė daugiau dėmesio skirti sveikatai? Gal buvote surakintas grandinėmis?

– Grandinės – žmogaus galvoje. Negalėčiau tvirtinti, kad taip būna visiems, bet spėju, jog pasikeitimų gyvenime įvyksta tuomet, kai žmonės nori pabandyti grįžti atgal. Bent jau man taip buvo.

– Kur atgal?

– Į paauglystę, jaunystę. Pradėjau daryti tai, ką seniai buvau pamiršęs, – meškerioti, sportuoti, daug skaityti. Tai susiję ir su maistu. Pavyzdžiui, susėdame su seserimi ir valgome rūkytą skumbrę su juoda duona. Kvepia vaikyste.

Sportuoti (o aš suprantu, kad ir skirtis. – Aut.) pradėjau dar ir todėl, kad atidžiau pažvelgiau į pasą ir suskaičiavau, kiek laiko liko itin aktyviam gyvenimui. Keliolika metų.

Kai tai aiškiai suvoki, kyla noras kas savaitgalį eiti į mišką, rengti ekstremalius žygius. Mano du bendraklasiai praėjusiais metais dar buvo aukšto meistriškumo sportininkai. Dalyvauti olimpiadoje nesiekiu, bet grįžti į aktyvų sportą norėjau.

– Vis tiek sunku suprasti, kaip bėgioti po mišką ar valgyti skumbrę trukdė šeima?!

– Neaktyvus buvau dėl savo kvailumo, ne dėl santykių šeimoje. Ir sportuoti niekas netrukdė, ir skumbrę valgyti. Gal net ne prisiminimus norisi atgaivinti, o patirti tuometę nuotaiką, jausmą.

– Peršasi išvada, kad užstrigote kažkur vaikystėje ir nepavejate savo metų.

– Vienas mano bičiulis mėgsta sakyti: jaunas gali būti vieną kartą, nesubrendęs – visą gyvenimą. Ko gero, galėčiau tai pritaikyti sau.

Viską galima daryti ir gyvenant su šeima. Bet dabar tai darau laisva galva ir širdimi. Kitos mintys manęs nekamuoja.

Dabar aš švaresnis. Dabar galiu sau leisti nesukti galvos.

– Nėra kam zyzti?

– Būtent!

Pabrėšiu, kad vedęs nesijaučiau lyg būčiau nelaisvėje. Nenoriu mesti nė menkiausio šešėlio savo buvusiam gyvenimui jau vien iš pagarbos Ingai (buvusiai žmonai. – Aut.).

– Jūs visada su užsidegimu kalbėdavote apie dukterį Ilzę. Tačiau ji netapo priežastimi, privertusia persigalvoti dėl skyrybų, – juk jūsų santuoka truko keliolika metų.

– Svarsčiau apie tai. Šis žingsnis – prieš mano tvirtus įsitikinimus. Aš iki šiol tai išgyvenu.

– Kas pirmas jį žengė?

– Nenorėčiau apie tai kalbėti. Tango šokamas dviese.

– Kaip duktė vertina situaciją?

– Ji turi dvejus namus, tarp kurių kelionė trunka dvi minutes. Ši situacija trunka jau ne vieneri metai. Ir tai, kas nutiko, – jau istorija, tad man lengviau kalbėti apie ateitį, o ne apie praeitį.

Aš turiu planų ir dėl dukters. Nežadu jai lengvo gyvenimo. Mane sužavėjo vieno žmogaus, turinčio neribotas finansines galimybes, pavyzdys: savo įkurtoje bendrovėje sūnų jis paskyrė dirbti patį juodžiausią darbą.

– Juk Ilzei – tik septyneri!

– Būdamas tokio amžiaus ardavau lysvėje, kad net dūmai rūkdavo. Kaip kitaip išmokti kantrybės ir dėmesio? Dirbant nesunkų, bet rutininį darbą.

– Ar jūsų planai sutampa su Ilzės motinos planais?

– Šiuo atveju – taip.

– Paprastai žmonės linkę manyti, kad skyrybų priežastis – kitas žmogus.

– Su pokyčiais galvoje tai neturi jokio ryšio.

– Bet negyvenate vienas?

– Esu morališkai, psichologiškai ir fiziškai sveikas vyras.

– Vis dėlto daugelis pasakytų, kad pasielgėte kaip artėjančio keturiasdešimtmečio išsigandęs vyras – panorote pakeisti nusibodusią žmoną kita moterimi.

– Iš tikrųjų siaubingai jaudinuosi dėl to, ką apie mane aplinkiniai mano, bet rūpi tik artimųjų nuomonė.

Bet kokiai situacijai negalima taikyti stereotipinės išvados. Ypač kai kalbama apie tokius trapius dalykus kaip žmonių santykiai.

Man teko sulaužyti savo principus. Nepuolu apie tai šaukti, bet aš tikiu Dievą.

Tai – stabdantis veiksnys nuo palaido gyvenimo būdo.

– Tai gali būti stabdys?

– Taip, milžiniškas.

– Laisvas, trykštantis energija ir gyvenimo džiaugsmu. Kaip jus dabar vertina moterys?

– Jei nori suprasti moteris, turi mokytis visą gyvenimą, bet vis tiek iki galo jų neperprasi.

Viena žinau – dėmesio joms niekada neužteks. Tai – nesibaigiantis procesas.

Bet tai – ne trūkumas, o duotybė. Kaip ir tai, kad moterys gimdo vaikus. Jei tai galėčiau daryti aš, jau būčiau pagimdęs tris.

– Bet vis tiek dėl skyrybų turbūt apmaudu?

– Yra reiškinių, kurie visada labai liūdni ir blogi. Skamba nuobodžiai, vadovėliškai, banaliai, bet kažko pabaiga yra naujo pradžia.

Gal tik žmogus to nesupranta.