Miegamasis — meilės šventovė
Gražina VASILIAUSKIENĖ
2010-05-27 10:11Apie ką pirmiausia galvojame kurdami savo namų interjerą? Apie komfortą? Prestižą? Ar ką nors tokio, kas suteikia interjerui nepakartojamo individualumo, išskiria jį iš kitų?
Kurdami gyvenamąsias patalpas vienaip ar kitaip orientuojamės į komfortą, prestižą. Svetainės ir prieškambario interjerą paprastai lemia prestižas. Žmonės stengiasi išgražinti šias patalpas, nes svečiai pagal jas spręs apie šeimininkus. Vonioje, virtuvėje ir darbo kambaryje svarbus ne tik prestižas, bet ir patogumas. Vis dėlto yra vienas kambarys, kuriame prestižas atsitraukia į antrą planą. Tai miegamasis — bene vienintelė patalpa namuose, kur viskas daroma tik dėl savęs (arba savęs ir sutuoktinio). Mat miegamasis — uždariausias kambarys namuose. Net artimiausiems draugams nepadoru užeiti į šeimininkų miegamąjį. Jeigu jums, kaip garbingiems svečiams, šeimininkai rodo savo būstą ir pakviečia užeiti į miegamąjį, patikėkite: jūs pamatysite ne tokį kambarį, koks jis turėtų būti. Prieš atverdama duris svetimam žvilgsniui šeimininkė rūpestingai pašalins iš šio kambario visus individualius bruožus, galinčius atskleisti intymų sutuoktinių pasaulį. Jums parodys „anoniminį“ kambarį, be jokio individualumo, tokį, kuriame tarsi niekas ir negyvena. Nieko panašaus niekada nepavyks padaryti su vaikų kambariu. Kad ir kiek jį tvarkytumėte, norėdami pademonstruoti svečiams, po minutės jis vėl įgaus tėvams puikiai pažįstamą chaotišką vaizdą. Dabar pasvarstykime, kas yra miegamasis. Miego vieta? Teisybė. Mes čia praleidžiame trečdalį savo gyvenimo, gerokai daugiau nei bet kurioje kitoje patalpoje. Bet juk didžiąją laiko dalį miegame ir nematome aplinkos. Svarbu turėti gerą lovą ir kad kambaryje būtų tylu, ramu, tvyrotų gaivus oras, neskraidytų uodai. Į šiuos praktiškus dalykus negalima neatsižvelgti, tačiau tai dar ne viskas. Žmogus negali užsnūsti akimirksniu. Kai kurie apskritai užmiega sunkiai. Kaip greitai sugebėsite nusiraminti, atsipalaiduoti, užsnūsti, daug priklauso nuo aplinkos, kurioje gulatės miegoti. O koks svarbus pabudimo momentas! Įsivaizduokite tokį siužetą: jus švelniai pažadina lengvas saulės spindulys, pramerkiate akis ir išvystate kokią nors mirtinai nusibodusią bjaurią spintą. Kokia bus jūsų nuotaika? O būsima diena? Štai kodėl miegamąjį reikia apipavidalinti net kruopščiau, labiau apgalvojant nei svetainę. Išmeskite lauk atsitiktinius daiktus! Kiekvienas daiktas turi džiuginti ir raminti šeimininkus. Ir turi teisę egzistuoti, nesvarbu, ką apie tai pamanys kiti žmonės. Ir dar: argi miegamasis — tik miego vieta? Tuos, kurie taip mano, galima užjausti. Miegamasis — tai meilės šventovė. Be to, ne skubotos, ne atsitiktinės, o visavertės. Ar jums niekada nekilo jausmo, kad žiūrėti į lovą svetimame miegamajame — tai kažkas nepadoraus? Kad ilgiau užtrukus gali atsiverti intymios šeimininkų paslaptys? Miegamasis — ir atsiskyrimo vieta, suteikianti galimybę pabūti vienumoje su savo mintimis ir jausmais. Į jį gausiose šeimose net artimiems giminaičiams nevalia įeiti nepasibeldus. Erdviuose namuose miegamajam paprastai skiriamas nuošalus kambarys antrame aukšte. Ankštuose butuose miegamasis įrengiamas mažiausiame kambaryje, tuomet lova užima beveik visą jo erdvę ir šeimininkams tenka judėti pasieniais. Derinti miegamąjį su darbo kambariu — racionali, bet ne geriausia išeitis, nes kompiuterio ir lovos kaimynystė kenkia sveikatai ir poilsiui. Lova miegamajame — dominuojantis baldas. Paprastai jai skiriama centrinė kambario vieta. Lovos sienelė dažniausiai atremiama prie sienos. Toks pasirinkimas turi mistinę reikšmę: kai guolis „kabo“ erdvėje, jame miegantis žmogus bus be atramos ir sapnuose, ir gyvenime. Šiuolaikinių lovų dizainas labai įvairus: nuo vos pastebimos žemos pakylos iki ištaigingų antikvarinių šedevrų. Medžiagų, spalvų ir formų įvairovę šiek tiek suvaržo standartinių dydžių čiužiniai ir patalynė. Kai mes norime miegoti — einame į miegamąjį. Kai pavargstame ir užsimanome pabūti vieni — einame į miegamąjį. Kai pasiilgstame švelnių glamonių — einame į miegamąjį. Įeidami tik pusiau praveriame duris ir sandariai jas uždarome iš paskos. Šias duris dera visada laikyti uždarytas.