Pacientai – garsūs politikai

Širdies kraujagyslių ligos vargina nervinę įtampą ir stresus dažnai patiriančius žmones. Susiaurėjus širdį maitinančių arterijų spindžiui gresia infarktas.

„Manau, kad tai – visuomenės elito rykštė“, – sakė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų kardiochirurgas Giedrius Uždavinys.

Kartu su garsiu kardiochirurgu Vytautu Sirvydžiu jis balandžio 5-ąją operavo europarlamentarą Vytautą Landsbergį.

74 metų politikui, kuris vadovaujasi posakiu „neįsileisk nusiminimo“, prireikė skubios medikų pagalbos. Jam buvo atlikta širdies kraujagyslių šuntavimo operacija, trukusi pusketvirtos valandos.

Tokia pat operacija buvo atlikta ir Jungtinių Valstijų viceprezidentui Dickui Cheney.

Keturis infaktus ir ne vieną operaciją patyręs 66 metų įtakingas JAV politikas dabar vengia patiekalų, kuriuose gausu gyvulinės kilmės riebalų ir cholesterolio. Mat šios medžiagos didina širdies ligų riziką.

Buvęs JAV prezidentas 60 metų Billas Clintonas taip pat neišvengė skalpelio. 2004 metų rugsėjį jam buvo atlikta penkias valandas trukusi širdies kraujagyslių šuntavimo operacija.

„Žinau, kad jei laiku nebūčiau pasiryžęs šiai operacijai, mane būtų ištikęs infarktas“, – yra kalbėjęs B.Clintonas.

Jo širdį maitinančios kraujagyslės buvo užakusios beveik 90 procentų.

Medikai patarė skubiai operuoti

Balandžio 6-ąją, praėjus parai po operacijos, V.Landsbergis jau buvo atgavęs sąmonę ir juokavo su savo lankytojais.

Šiuo metu Vilniaus universiteto Santariškių klinikose sveikstantis politikas jau vaikšto, planuoja ateities darbus ir telefonu bendrauja su savo padėjėjais.

Šį antradienį jis buvo perkeltas iš reanimacijos į Širdies chirurgijos skyrių. Žinia, kad širdį būtina operuoti, dažnai skraidančiam lėktuvu V.Landsbergiui buvo staigmena.

Jis vartojo tik vaistus nuo aukšto kraujospūdžio, o užklupus diegliams krūtinėje save ramino, kad jie greitai atlėgs.

V.Landsbergiui maždaug prieš mėnesį skausmas krūtinėje tapo nuolatinis. Ypač prastai politikas pasijuto kovo 30-ąją, kai vėlų vakarą parskrido į Vilnių iš Briuselio.

Balandžio 4-ąją Santariškių klinikose jam buvo atlikti specialūs tyrimai. Širdies kraujagyslės buvo taip susiaurėjusios, kad V.Landsbergiui grėsė infarktas.

„Buvo vienintelė išeitis – neatidėliotina operacija. Gydymas vien vaistais jau būtų nepadėjęs“, – teigė kardiochirurgas V.Sirvydis.

Chirurgų įkalbėtas skubiai gultis ant operacinio stalo europarlamentaras sutiko. Operacijos išvakarėse jis dar dirbo ir turėjo svarbių susitikimų.

Blauzdos venoje – trombas

Nuo 2001 metų JAV viceprezidento pareigas einantis D.Cheney dažnokai skundžiasi šlubuojančia sveikata.

Šiemet vasario pabaigoje po ilgai trukusios kelionės lėktuvu į Japoniją, Australiją, Pakistaną ir Afganistaną D.Cheney blauzdos venoje susidarė pavojingas krešulys – trombas.

Todėl medikai politikui patarė vartoti kraują skystinančius vaistus, kurie saugo ir širdį nuo infarkto.

Jungtinėse Valstijose nekart buvo kilusi vieša diskusija, ar dėl širdies negalavimų D.Cheney gali eiti tokias atsakingas pareigas.

Pirmąjį infarktą vyras patyrė būdamas vos 37 metų.

1988 metais politikui buvo atlikta širdies šuntavimo operacija, 2001 metais į krūtinę įdėtas elektrinis aparatas, reguliuojantis širdies veiklą.

Po treniruotės – dusulys

Beveik prieš trejus metus buvusio JAV prezidento B.Clintono širdis pradėjo šlubuoti po vienos treniruotės sporto salėje. Jis krūtinėje pajuto skausmą ir ėmė dusti.

Vėliau negalavimai kartojosi, skausmas krūtinėje jį vargindavo ir pailsėjus, nors B.Clintonas vartojo kraują skystinančius vaistus.

Nuo 1993-iųjų iki 2001-ųjų šeimininkavęs Baltuosiuose rūmuose B.Clintonas nebuvo sveikos mitybos šalininkas. Jis mėgo mėsainius ir skrudintas bulves.

Prezidentavimo metais B.Clintonui nepavyko atsikratyti antsvorio, nors nuolat sportavo.

Daug kartų tikrinę jo sveikatą medikai neaptiko jokių širdies veiklos sutrikimų, nors jis ne kartą patyrė stresų. 2004-ųjų rugsėjį atsidūręs ant operacinio stalo jau po kelių mėnesių B.Clintonas jautėsi sveikas.

Tačiau medikai politiką įspėjo, kad jam būtina sportuoti, taip pat vengti druskos ir riebaus maisto.

Raumeniui pritrūksta deguonies

Dusulys ir skausmai krūtinėje – pirmieji požymiai, kad kraujagyslės susiaurėjo ir širdžiai nepakanka kraujo.

Diegliai gali užklupti po sunkaus fizinio darbo, lipant laiptais, greitai einant, mankštinantis sporto salėje, važiuojant dviračiu ar net išėjus iš šiltos patalpos į lauką.

Negalavimai gali užklupti ir patyrus stresą, smarkiai susijaudinus, pervargus fiziškai ir protiškai.

Priepuolis prasideda, kai, trumpam sutrikus vainikinei kraujotakai, širdies raumeniui pritrūksta deguonies.

Stipriai susiaurėjus kraujagyslėms, priepuoliai kartojasi. Žmogus gali jausti maudimą krūtinėje net gulėdamas lovoje.

„Tai, kad būtina pasitikrinti širdį, rodo ir ligai būdingas požymis. Skausmas iš krūtinės dažnai plinta į kairiąją kūno pusę – ranką, petį, kaklą, net žandikaulį“, – aiškino kardiochirurgas G.Uždavinys.

Kartais dėl stipraus skausmo ligonį kausto ir baimė.

Kenčia vyresnio amžiaus vyrai

Jeigu širdies vainikinė arterija būna smarkiai susiaurėjusi ir ligoniui gresia infarktas, atliekama širdies kraujagyslių šuntavimo operacija. Tai – viena dažniausių kardiologinių operacijų pasaulyje.

Lietuvoje pirmą tokią operaciją 1971 metais atliko kardiochirurgas Algimantas Marcinkevičius. Vien Vilniaus universiteto Santariškių klinikose kasmet atliekama 1,5 tūkstančio širdies operacijų, iš jų apie 60-70 procentų – dėl susiaurėjusių širdies kraujagyslių.

Toks chirurginis gydymo būdas neretai taikomas vyresniems nei 60 metų ligoniams. Vos ne kas trečias tokio amžiaus vyras kenčia dėl to, kad jo širdis nėra pakankamai aprūpinama krauju.

Santariškių klinikų kardiochirurgams yra tekę operuoti ir 33 metų vyrą, kuriam buvo pavojingai susiaurėjusios širdies kraujagyslės.

„Jei operacija atliekama laiku, žmogus vėl tampa darbingas. Netgi 10 ar 15 metų jis gali užmiršti, kurioje pusėje plaka širdis, nejaus jokių negalavimų“, – aiškino G.Uždavinys.

Jungtys – iš kojos venos

Vilniaus universiteto Santariškių klinikose kasdien išoperuojami daugiau nei keturi pacientai, kuriems prie užakusios kraujagyslės prisiuvamos jungtys. Jomis ima tekėti kraujas. Dažniausiai jungtys daromos iš kojos poodinės venos.

Per ilgiau nei tris valandas trunkančią operaciją prisiuvamos vidutiniškai keturios jungtys, o kartais jų prireikia net dvylikos.

Jungčiai tinka ir paciento užkrūtinkaulio bei dilbio arterijos, tačiau tokia operacija yra sudėtingesnė.

V.Landsbergiui, kaip ir B.Clintonui, prie susiaurėjusių širdies kraujagyslių prisiūtos keturios jungtys, kurios maitina širdį.

Lemia ir gyvenimo būdas

Širdies vainikinių kraujagyslių susiaurėjimą lemia aterosklerozė. Dėl šios ligos kraujagyslių sienelėse iš kraujo riebalų susidaro tam tikros plokštelės. Ilgainiui jos gali sukalkėti, tapti kietos ir trapios.

Arterijos spindis ties tokia plokštele susiaurėja, todėl kraujagysle teka mažesnis kiekis kraujo. Tuomet širdį trumpam ištinka deguonies badas.

Yra žinoma, kad ateroskleroze dažniau serga rūkantys bei mažai sportuojantys ar kenčiantys nuo padidėjusio kraujospūdžio žmonės.

„Stresas, nenormuotas darbo laikas, dažnos kelionės lėktuvu taip pat gali paankstinti aterosklerozę“, – aiškino kardiochirurgas G.Uždavinys.

Dažniau širdies kraujagyslių ligos kamuoja žmones, kurie mėgsta riebų maistą, serga cukralige, turi antsvorį ar skundžiasi aukštu kraujospūdžiu.

Polinkis sirgti šia liga gali būti perduodamas iš kartos į kartą.