Kenkia ne tik būstui

Kol užsitęsęs ruduo lepina palyginti šiltais orais, pravartu atidžiu žvilgsniu pasidairyti po būstą. Pasitaiko, jog rimtų ligų sukėlėjų nereikia toli ieškoti: jie gyvena visai šalia mūsų. Tai – grybai.

Ne miško gėrybės, praėjusį rudenį tapusios netiesioginėmis erkinio encefalito bangos kaltininkėmis, o gerokai mažesni, kuriuos pamatę numojame ranka: et, pelėsis.

Įprasta manyti, kad pelėsis labiausiai kenkia būstui – darko apdailą, mažina konstrukcijų atsparumą. Bet mokslininkų tyrimai rodo, jog įvairūs pelėsiniai grybai, arba mikromicetai, labiau nei pastatams kenkia žmogaus sveikatai. Augdami jie išskiria nuodingas lakias medžiagas – mikotoksinus.

Su jų prisotintu oru galima įkvėpti visą „puokštę“ ligų. Antai neseniai daugybę skaitytojų diskusijų sukėlė internete paskelbtos estų mokslininkų išvados, jog drėgmės paveiktas gipskartonis tampa puikia vieta veistis pelėsiniam grybui.

Jo išskirti mikotoksinai veikia nervų sistemos, smegenų ląsteles, gali sukelti alergines ligas, turi kancerogeninių savybių. Estų kolegų išvadas papildo Lietuvos mokslininkų patirtis.

Įsimeta į statybos medžiagas

Botanikos instituto biodestruktorių tyrimo laboratorijos specialistų duomenimis, pelėsiniai grybai gali įsimesti toli gražu ne vien į gipskartonį, bet ir į daugybę kitų polimerinių natūralių ir sintetinės kilmės medžiagų, naudojamų būsto statybai ir apdailai.

Grybai tarpsta medienoje, jei ji apdorojama ne pagal technologijas arba neveiksmingomis antiseptinėmis priemonėmis, dažuose, įvairiose dangose – nesvarbu, ar jos įvežtinės, ar vietos gamybos.

Grybams reikia skelbti karą

„Tyrimai su gipskartoniu mūsų laboratorijoje nebuvo atliekami, tačiau manytume, kad esant palankioms sąlygoms mikroorganizmai gali kolonizuoti ir šį substratą. Patalpose tarpstantiems grybams reikia skelbti negailestingą karą. Mikromicetų sukeltų infekcijų – mikozių – metai po metų Lietuvoje daugėja“, – teigė Botanikos instituto biodestruktorių tyrimo laboratorijos vadovas, biomedicinos mokslų daktaras Algimantas Paškevičius.

Senos, drėgnos, blogai vėdinamos patalpos yra mikromicetų paplitimą skatinantys veiksniai.

Pirmiausia pajuntamas kvapas

Grybai dauginasi tamsoje, temperatūroje, artimoje tai, kuri dažniausiai vyrauja butuose. Dalį šių sudėtingų cheminių junginių galime pajusti ir pagal kvapą: ne veltui įėję į pelėsio apniktas patalpas jaučiame, jog oras jose specifinio kvapo, priplėkęs.

Būtent šiuo metu, būste daugėjant drėgmės ir mažėjant natūralios šviesos, grybas būste darosi pastebimas. Dažniausiai jis tarpsta vonioje, virtuvėje, ant lauko sienų. Iš pradžių tamsios dėmės išmargina tik nedidelius plotelius, vėliau, jei sąlygos palankios, kolonijos plečiasi.

Smarkiai pelėsių apniktame būste grybas įsimeta ir į drabužius, avalynę, baldus. Grybas spartina visų medžiagų irimą.

Gali sukelti sunkias ligas

Tuo tarpu žmogaus sveikatai pavojingi ne patys grybai, o jiems augant išsiskiriantys aflatoksinai, ochratoksinai, zearalenonas, trichocetenai ir daugelis kitų toksinų, kenkiančių žmogaus nervų, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms.

Jei toksinių ar pavojingų mikroorganizmų koncentracija didelė, pati artimiausia gyvenama aplinka gali tapti viena iš sunkių ligų, tokių kaip alergija, bronchinė astma, kvėpavimo takų uždegimas, priežasčių. Kai kurie toksinai gali turėti kancerogeninių savybių ir paveikti žmogaus organizmą kaip vėžys.

Kaltos ventiliacijos angos

Į mūsų namus mikroorganizmai dažniausiai patenka iš išorės su lauko oru arba atnešami su įvairiais daiktais. Daugiabučiuose namuose, ypač senos statybos, infekcijos šaltiniu gali tapti ir ventiliacijos angos.

Negana to, kad jose kartais lizdus suka įvairias ligas platinantys sparnuočiai, bet čia dar dešimtmečiais nejudinamos klesti ištisos kolonijos grybų.

Užkratą naikina fungicidai

Šių eilučių autorei teko stebėti, kaip remontuojantys seną butą statybininkai pelėsiais apžėlusias ventiliacijos kanalo sieneles apdegino atvira ugnimi.

A.Paškevičiaus vertinimu, toks būdas problemos neišspręs, o tik dar pagilins: yra rizika grybinį užkratą paskleisti dar plačiau.

Iš gyvenamųjų patalpų išskirti mikromicetai dažniausiai priklauso Aspergillus, Penicillium, Ulocladium, Cladosporium ir kitoms gentims, kurios gali sukelti įvairias mikozes bei toksikozes. Mokslininko vertinimu, prieš pradedant remontuoti tokias patalpas, būtina jas dezinfekuoti veiksmingomis fungicidinio poveikio priemonėmis.

Ne visi preparatai vienodai veiksmingi. Neretai naikindami vieną grybų rūšį, fungicidai nekenkia kitoms arba sunaikina tik mikroorganizmo vaisiakūnius, tad nereikia manyti, kad, panaudoję fungicidus, problemą išspręsime visam laikui.

Svarbu pašalinti priežastį

„Pastebėjus, kad būste plinta mikroskopiniai grybai, būtina kuo skubiau sunaikinti užkratą. Bet dar svarbiau – pašalinti priežastį, dėl kurios jų atsirado“, – pabrėžė laboratorijos vadovas.

Gyvybingus mikroorganizmus galima įveikti būste užtikrinant higienos reikalavimus: palaikyti tinkamą patalpų temperatūrą, dažnai jas vėdinti ir valyti.