This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Kvapiuose kaljano dūmuose - klastingų ligų pavojus

Virginija Petrauskienė ("Sveikatos gidas")

Gydytojai neigia mitus, esą rūkyti vandens pypkę kaljaną – nekenksminga. Iš tikrųjų jo dūmai gali pridaryti ne mažiau žalos nei cigaretės ar pypkės.

„Kaljano rūkymas – skonio ir pojūčių šventė. Kvapus dūmas yra nekenksmingas. Jis filtruojamas vandeniu, kuriame ir pasilieka pavojingos medžiagos“, – bando teigti pasaulyje sparčiai gausėjantys rytietiškos vandens pypkės propaguotojai ir šalininkai. Tačiau medikai neseniai paneigė šiuos teiginius.

„Rūkant vieną kaljaną, į plaučius įkvepiama tiek dūmų, kiek surūkius 100 cigarečių.

Ištirta, kad šiuose net ir per vandenį perėjusiuose dūmuose yra per 4000 įvairiausių cheminių medžiagų. 69 iš jų gali sukelti vėžį“, – tvirtina vandens pypkės priešininkai.

Ir lietuviai pamėgo kaljaną

Tiesa, kol kas į specialistų balsą naujų pojūčių gerbėjai neįsiklauso.

Vandens pypkė, arba kaljanas, šiša, huka, nargilė, per pastaruosius kelerius metus išpopuliarėjo visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva.

Rytietiškos vandens pypkės skleidžiamuose kvapiuose dūmuose paskendęs būrelis paauglių ar studentų – tokį vaizdą jau galima išvysti ne tik užsienyje. Lietuvos jaunimas spėjo užsikrėsti sparčiai plintančia mada.

Kaljanas – viena labiausiai vertinamų dovanų iš Turkijos ar Egipto. Taip pat tai – viena populiariausių dovanų, kurios perkamos jauniems žmonėms.

JAV ir kai kuriose Europos šalyse jaunimas labai pamėgo kaljano barus.

Juose kasmet apsilanko apie 100 milijonų žmonių.

Svaiginasi dūmu ir iliuzijomis

Daugelis mano, kad marmeladą primenantis, vaisiais kvepiantis vandens pypkės tabakas yra nekenksmingas. Esą tai tik kvapus džiovintų vaisių ir medaus mišinys.

Todėl suaugusieji ir neprieštarauja, kad vakarėlio metu net ir pilnametystės dar nesulaukę jų vaikai su draugais parūkytų kaljano. Daugelis tiki, kad tai – tik nekalta pramoga.

Rytietiškos pypkės gerbėjai tvirtina, kad rožėmis, obuoliais, vyšniomis, šokoladu ar vanile kvepiantys tabako dūmai gali sukelti nuostabiausių pojūčių.

Draugiškai dalijantis lankstų kaljano vamzdelį su kandikliu siekiama bendravimo ir vienybės su draugais būsenos, lengvo ir malonaus galvos svaigulio, pakilios nuotaikos.

Trokštantieji greito poveikio randa savų gudrybių. Į vandenį, kuriame atšaldomas ir filtruojamas pypkės dūmas, šliūkšteli vyno. O į tabaką kai kas net primaišo marihuanos.

Medikai šiurpina skaičiais

Kaljano propaguotojai kalbas apie tai, jog vandens pypkė yra pavojingesnė nei kiti nikotino vartojimo būdai, vadina mitu.

Tačiau Pasaulinės sveikatos organizacijos bei specialiuose žurnaluose gydytojų ir mokslininkų pateikti faktai ir skaičiai – iškalbingi.

Vandens pypkė rūkoma 45-60 minučių. Per tą laiką žmogus į plaučius įtraukia 50 litrų dūmų. Viena cigaretė surūkoma per 5-7 minutes, rūkalius įkvepia 0,5 litro dūmų porciją.

Buvo atliktas eksperimentas. Sudeginus po vieną gramą tabako, esančio kaljane ir cigaretėse, ir ištyrus dūmų sudėtį paaiškėjo: kaljano dūmuose dervų yra 36-72 kartus daugiau nei cigarečių.

Nikotino esą nekenksminguose vandens pypkės dūmuose yra beveik 3 kartus daugiau, o anglies monoksido (CO) kaljano rūkytojas įkvepia nuo 4 iki 12 kartų daugiau nei rūkydamas cigaretę.

Šį cheminį junginį išskiria vandens pypkėje rusenančios anglys, kuriomis kaitinamas tabakas.

Taip pat kaljano dūmuose randama sunkiųjų metalų, o jie nusėda rūkančiojo organizme.

Apie cigarečių žalą prirašyta šimtai straipsnių. Tradiciniai rūkaliai nuolat informuojami apie nuodingus junginius, įkvepiamus kartu su cigarečių dūmais. Tačiau kaljano gerbėjai kol kas maitinami pasakomis apie esą sveiką vandens pypkės dūmą.

Kyla infekcijos grėsmė

Kauno medicinos universiteto klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja Jūratė Staikūnienė įsitikinusi: kaljano rūkymas yra vienas svaiginimosi būdų.

„Bet koks rūkymas yra tam tikra narkomanijos rūšis. Jokiu būdu negalima propaguoti kaljano. Nes jo rūkymas, kaip ir bet koks kitas rūkymas, yra pavojingas reiškinys“, – mano specialistė.

Jos tikinimu, dalijantis vandens pypkės kandiklį visų pirmiausia pažeidžiamos asmens higienos taisyklės. Rūkantiesiems kyla grėsmė užsikrėsti įvairiomis infekcijomis, virusais.

Užtenka vieno kaljano seanso, kad susirgtum pūsleline, hepatitu ar tuberkulioze.

Dūmai žaloja organizmą

„Kaljano dūmai, kaip ir cigarečių, – stiprus dirgiklis. Nuo jų nukenčia kvėpavimo takai, plaučiai, bronchai. Rūkaliai nuolat dirgina kvėpavimo takus, todėl juose nuolat atsinaujina uždegimas.

Rūkymas yra ypač pavojingas sergantiesiems astma. Jis susilpnina šiems ligoniams reikalingų vaistų poveikį“, – aiškino J.Staikūnienė.

Medikė tvirtino, kad iš jos pacientų kol kas nė vienas nesakė rūkąs kaljaną.

„Gal jie mano, kad tai nėra rūkymas, o tik nekenksminga pramoga. Ne sykį teko girdėti panašių svarstymų. Ypač kai kalba pasisukdavo apie kaljaną ir paauglius. Bet kaljanas negali būti nepavojingas. Į organizmą juk patenka ir dervų, ir nikotino, o šios medžiagos negali nepakenkti“, – kalbėjo gydytoja.

Ji priminė apie rūkaliams gresiančius pavojus: kvėpavimo sistemos, širdies ir kraujagyslių, onkologinės ligos.

Beje, yra viena paguoda kaljano gerbėjams. Medikai padarė išvadą, kad tie, kurie renkasi ne cigaretes, o vandens pypkę, mažiau rizikuoja tapti priklausomi nuo nikotino. Vien todėl, kad prašmatnios rytietiškos pypkės neįsidėsi į kišenę ir neužsitrauksi kada panorėjęs.

* * *

Didžiausia grėsmė

Tvirtai įrodytas ryšys tarp rūkymo ir plaučių vėžio. Tai – dažniausia vyrų onkologinė liga. Be to, rūkymas – viena dažniausių priežasčių, sukeliančių kitas kvėpavimo takų, taip pat širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.

Nesvarbu, kas rūkoma – cigaretės, pypkė ar kaljanas.

* * *

Egzotiška pypkė atkeliavo iš Rytų

* Pirmieji kaljanai iš kokosų kevalų buvo pagaminti Vakarų Indijoje. Tačiau dabartinę savo išvaizdą maždaug prieš 500 metų įgavo Turkijoje. Čia nagingiausi meistrai sukūrė vandens pypkę iš keturių pagrindinių dalių: dabar ją sudaro kandiklis, viršūnė, vamzdis ir vandens pripiltas indas.

* Turkijoje susiformavo vandens pypkės rūkymo kultūra, kurią klajokliai osmanai išplatino po arabų šalis. Kaljanas tapo neatsiejama Rytų kultūros, istorijos ir tradicijų dalimi.

* XIX amžiuje kaljanas tapo madingu Europos aukštuomenės damų atributu. Išliko daug fotografijų, kuriose įamžinti elito intelektualų pokalbiai rūkant kaljaną.

* Arabai, vandens pypkę laikantys nacionaliniu turtu, ją leidžia rūkyti moterims ir vaikams. Tačiau dabar kai kuriose arabų šalyse vaikams jau uždrausta tai daryti.