Specialiai lrytas.lt iš Antverpeno

Ištisų kaimų skerdynės, vaikai - kareiviai, bejausmiais veidais šaudantys į savo artimuosiuos, rankų kapojimas gyviems žmonėms... Tai vaizdai iš filmo „Kruvinasis deimantas", kuriuos abejingai žiūrėti nepavyks. Apskritai kaip po filmo išėjus iš kino salės žiūrėti į savo žiedą su deimantu?

„Jei žmonės žinotų, kokia tikroji sužadėtuvių žiedo kaina, jie paprasčiausiai jo nepirktų", - šio kino filmo kūrėjai herojų lūpomis  bando įtikinti žiūrovą.

Vos prieš kelias dienas Europoje, o ir Lietuvoje, pradėtas rodyti JAV režisieriaus Edvardo Zwicko „Kruvinasis deimantas" jau spėjo susilaukti ne tik palankių kino žinovų įvertinimų (filmas nominuotas "Oskarui"). Dar nuo filmo kūrimo pradžios, it koks nenukabinamas pakaruoklis, jis nenustoja gąsdinti pasaulinės deimantų pramonės.

„Kviečiame patį Leonardą di Caprio atvykti pas mus į Belgiją ir įsitikinti, kad deimantų verslas yra skaidrus ir sąžiningas", -  pirštinę filmo kūrėjams praėjusią savaitę metė pasaulio deimantų sostine tituluojamo Antverpeno verslininkai.

 Apie 85 proc.  neapdorotų deimantų ir apie pusę visų pjaustytų deimantų yra parduodami būtent šiame Belgijos uostamiestyje.

Antverpeno deimantų prekeiviai nujaučia, kad filmas, kuriame L. di Caprio vaidina pagrindinį vaidmenį, visuomenę privers kiek kitaip pažvelgti tiek į deimantų pramonę, tiek į deimantu inkrustuotą sužadėtuvių žiedą, kuris gali prarasti tyros meilės simbolio reikšmę.

„Kruvinasis deimantas" vaizduoja 1999  metų įvykius Siera Leonėje (Afrika).

Šalyje, draskomoje pilietinio karo, sukilėliai žudo ištisus kaimus, grobia beginklius žmones ir prievarta verčia juos dirbti deimantų kasyklose. Jų rasti deimantai vėliau realizuojami juodojoje rinkoje - negailestingam karui finansuoti.

Ar  galima atskirti šiuos "kruvinuosius" deimantus nuo „švariųjų"? Ar žmonės, pamatę filmą, iš tiesų nustojo pirkti deimantus?

Panašių klausimų prikimšta galva nusprendžiu vykti į Antverpeną.

Iš Briuselio mažiau nei valanda kelio traukiniu, ir aš jau Antverpene. Vos išėjus iš centrinės traukinių stoties, darosi akivaizdu, kodėl flamandų sostinė laikoma ir deimantų verslo karalyste - iš visų pusių į tave spokso papuošalų prigrūstos vitrinos su užrašais „Čia parduodami deimantai".

Šio miesto Deimantų prekybos rajonas - vos kelios gatvės, esančios į kairę nuo stoties. Pati įdomiausia ir keisčiausia - pusiau akla Hoveniersstraat, pėstiesiems skirta gatvė. Čia Antverpeno senamiesčiui nebūdinguose aukštuose pastatuose įsikūrę specializuoti deimantų bankai, deimantų keityklos, biržos. Gatvė tiesiog juoduoja nuo tamsiai apsirengusių  indų  ir žydų, kurie prekiauja deimantais.

Nesėkmingai bandau nufotografuoti deimantų pirklius -  pamatę atsuktą objektyvą  jie sugeba nusisukti ar rankomis paslėpti veidą .

„Čia dirbantys žmonės nenori būti fotografuojami dėl  saugumo sumetimų",  - deimantų prekeivių keistą elgesį paaiškina  lrytas.lt pašnekovas, Antverpeno Pasaulio deimantų centro korporatyvinių reikalų direktorius Philipas Claesas.

Visų  Antverpeno "eimantininkų" vardu su spauda bendraujančiam F.Claesui pastarosios dienos nelengvos: ir vietos, ir užsienio žurnalistų susidomėjimas brangakmenių industrijos reakcija į filmą „Kruvinasis deimantas" - milžiniškas.

- Kodėl jūs taip bijote šio filmo?, - bandau iškvosti F.Claesą.

- Mes manome, jog „Kruvinasis deimantas" gali daryti įtaką tam, kad žmonės pradėtų blogai galvoti apie deimantus. Kai kurie jų, pažiūrėję šį filmą, ims dvejoti, pirkti deimantą, ar ne. Be to, šis filmas rodomas pačiu karščiausiu deimantų pirkimo sezonu, kuris trunka nuo Kalėdų  iki Valentino dienos. Taigi deimantų pramonei jis gali atnešti nemalonių padarinių.

- Ar tikrai sumažėjo deimantų paklausa?

- Rezultatus mes sužinosime ne taip  greitai, bet tuomet bus per vėlu ką nors keisti. Todėl ėmėmės skubių priemonių žmonėms išaiškinti ir kitą šios istorijos pusę - asmeniškai pakvietėme filme vaidinantį Leonardą di Caprio atvykti pas mus į Antverpeną - tegu jis pats savo akimis įsitikina, kokia griežtai kontroliuojama deimantų prekyba čia vyksta.

 - Jūsų atstovaujama organizacija apkaltino filmo autorius, jog jie žiūrovams piešia visiškai neteisingą vaizdą apie deimantų pramonę. Kas šiame filme rodoma neteisingai?

 - Supraskite: šis filmas rodo įvykius, kurie deimantų pramonėje nutiko praeityje. Todėl mes nenorime, kad žmonės galvotų, jog ir šiandien jiems yra parduodami „kruvinieji" deimantai, kad vyksta jų kontrabanda ir kad niekas nekontroliuoja brangakmenių prekybos.  Nuo 2003 metų visiškai įsigaliojo Kimberlio proceso sertifikavimo schema, kurios dėka į rinką jau nepatenka nešvarūs deimantai. 

Šiame filme mes, deimantų pramonė, esame pavaizduoti kaip labai blogi berniukai, bet mes ne tokie - mes irgi norime, ir daug darome, kad deimantai būtų švarūs. Kitaip, jų niekas pirkti tikrai nenorės.

 - Jūs sakote, kad Kimberlio procesas garantuoja "kruvinųjų" deimantų nepatekimą į legalią rinką. Tačiau Jungtinės Tautos neseniai pranešė, kad pernai į rinką pasaulio patekusių „kruvinųjų" deimantų iš Dramblio Kaulo Kranto vertė - apie 23 mln. JAV dolerių.

 - Šiaip, mes buvome labai nusivylę, kai praėjusio amžiaus pabaigoje nevyriausybinės organizacijos kažkodėl pradėjo pulti būtent deimantų pramonę ir  kelti deimantų švarumo problemą. Kodėl jie nesidomi "nešvaria" nafta? "Kruvinuoju" koltanu - tai medžiaga, kuri naudojama mobiliųjų telefonų gamyboje ir kuri taip pat finansuoja karus Afrikoje?  

 - Ar tiesa, kad, pasak Edvardo Zwicko, „Kruvinojo deimanto" režisieriaus,  „deimantų pramonė atsiriekė neįtikėtiną Afrikos dovaną, iki šiol ja nesidalydama su pačia Afrika".

- Visiškai nesutinku. Sutinku tik su mintimi, jog mes visi, tiek Jungtinės Tautos, tiek tarptautinė bendruomenė, turime kažką daryti.

Dabar tik deimantų pramonė yra kaltinama dėl tų karų Afrikoje. Bet pažiūrėkite į Etiopiją - ten irgi vyksta kažkas panašaus, kas buvo Siera Leonėje, ten egzistuoja ir ta pati vaikų - zombių armija.Problemos Afrikoje - tai visų mūsų atsakomybė.