Pra­ėju­sį sa­vait­ga­lį „Li­tex­po” rū­mų kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je vy­ko  Šiau­di­nių na­mų sta­ty­bos aso­cia­ci­jos (ŠNSA) or­ga­ni­zuo­tas pro­jek­to „Ap­lin­kai pa­lan­kios sta­ty­bos iš šiau­dų po­pu­lia­ri­ni­mas ma­ži­nant įta­ką kli­ma­to kai­tai“ se­mi­na­ras. Ja­me nag­ri­nė­ta sta­ty­ba iš pre­suo­tų šiau­dų pa­sau­ly­je ir Lie­tu­vo­je, dis­ku­tuo­ta apie kar­ka­si­nių na­mų sta­ty­bos pri­va­lu­mus, dar­bui rei­ka­lin­gus įran­kius, sie­nų tin­ka­vi­mo bū­dus bei me­džia­gas, pa­teik­ta sto­go ap­šil­ti­ni­mo pa­vyz­džių. Žmo­nės do­mi­si, ir čia nė­ra jo­kių tech­no­lo­gi­jos pa­slap­čių, juo­lab kad se­mi­na­re Edi­ta Mi­lu­tie­nė pri­sta­tė kny­gą apie na­mų sta­ty­bą iš pre­suo­tų šiau­dų.

Idė­ja ne­li­ko ne­pa­ste­bė­ta

Apie to­kią sta­ty­bą kal­bė­ti ver­ta, nes mū­sų žem­dir­bių au­gi­na­mi ja­vai už­ima di­dži­ą­ją da­lį pa­sė­lių plo­tų. Šiau­dai tiks­lios pa­skir­ties ne­tu­ri ir, kaip sa­ko ar­chi­tek­tas Pet­ras De­vi­žis, to­kią sta­ty­bą pra­dė­jo nie­ko ne­ži­no­da­mas apie pa­sau­li­nius ana­lo­gus. „Ži­nau, kas tai yra sta­ty­bi­nė me­džia­ga, to­dėl min­ties šuo­lis, kad šiau­dų ry­šu­lius ga­li­ma pa­nau­do­ti kaip ply­tas, – ne­at­si­tik­ti­nis, – pa­sa­ko­ja jis. – Su­tvir­ti­nau ry­šu­lius taip, kad jie lai­ky­tų­si, ir sta­ty­ba pa­na­šė­jo į kar­ka­si­nį va­rian­tą. Bu­vau ne­įsi­gi­li­nęs, to­dėl į siū­les tarp ry­šu­lių dė­jau skie­di­nio, bet jo vi­siš­kai ne­rei­kia, nes ry­šu­liai ir taip san­da­riai su­si­spau­džia.“

Pa­sak P. De­vi­žio, pir­mo­ji sta­ty­ba – jo gy­ve­na­ma­sis na­mas - bu­vo 200 kv.m plo­to Ka­ma­jų sen. (Ro­kiš­kio r.). So­die­čiai ga­na kul­tū­rin­gi ir nie­ka­da nie­ko blo­go ne­sa­ko į akis... O pas­kui at­si­ra­do dar vie­nas ki­tas žmo­gus, jie ir­gi no­rė­jo šil­tų na­mų. Da­bar ar­chi­tek­tas pro­jek­tuo­ja to­kius na­mus, o dau­giau­sia lai­ko už­ima ju­ri­di­niai da­ly­kai, nuo ku­rių bei sta­ty­bos vie­tos pri­klau­so kai­na. To­kių na­mų jis jau su­pro­jek­ta­vęs di­dži­ą­ją jų da­lį, sau pa­si­sta­tęs tris ir dar su­ren­tęs apie 3-4 na­mus. Tie­sa, vie­nas jam pri­klau­san­tis na­mas iš­mon­tuo­tas, nes bu­vo įdo­mu iš­mė­gin­ti, kaip lai­ko­si šiau­dų ry­šu­liai. Ki­tuo­se dvie­juo­se gy­ve­nama. „Iš šiau­dų ga­li­mi ke­li na­mų sta­ty­bos va­rian­tai, nes sie­nos for­ma pri­tai­ky­ta ry­šu­liams. Pu­sės met­ro sto­rio sie­ną stip­rus vė­jas leng­vai per­pu­čia, to­dėl ji tin­kuo­ja­ma, – tei­gia P. De­vi­žis. – Mies­tie­čiai per­ka so­dy­bas, ne­ži­no­da­mi šios sta­ty­bos bū­do, o jie la­bai tik­tų se­zo­ni­niams na­mams.“

Kaip tei­gia ŠNSA na­riai, at­lik­ti ty­ri­mai įvai­rio­se ša­ly­se pa­tvir­ti­no, jog šiau­di­niai pa­sta­tai, nu­tin­kuo­ti mo­lio ar kal­kių tin­ku, - sau­gūs seis­miš­kai ne­pa­sto­vio­se vie­to­se, es­ti šil­ti (90-150 kg/kub. m tan­kio pre­suo­tų šiau­dų blo­ke­lio ši­lu­mos lai­du­mo ko­e­fi­cien­tas yra 0,045-0,06 W/(m·K), eko­lo­giš­ki žmo­nėms ir gam­tai. 2003 m. Vo­kie­ti­jo­je at­lik­tų ty­ri­mų me­tu nu­sta­ty­ta at­spa­ru­mo ug­niai kla­sė, kaip ir 2001 m. Vie­nos tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te, o 1996 m - Ka­li­for­ni­jos uni­ver­si­te­te. Ty­ri­mų iš­va­da: tin­kuo­ta pre­suo­tų šiau­dų sie­na ne­už­si­lieps­no­ja pus­an­tros–dvi va­lan­das.

Ry­šu­lys ne­ly­gu ry­šu­liui

Pa­sau­ly­je pre­suo­ja­mos nen­drės, ry­žių šiau­dai, o mums svar­būs tik ru­gių ar­ba žie­mi­nių kviet­ru­gių, bet ne kvie­čių. Jie tu­ri bū­ti stip­rūs, il­gi, at­spa­rūs li­goms ir ken­kė­jams. Be to, jų ne­mėgs­ta nei vabz­džiai, nei grau­ži­kai. Eko­lo­giš­kai au­gin­ti ja­vai dar ge­riau, bet jie bū­na žo­lė­ti - kuo jos ma­žiau, tuo ge­riau. Kaip sa­ko ŠNSA pir­mi­nin­kas Do­man­tas Sur­kys, ja­vų trę­ši­mas ne­tu­ri reikš­mės, svar­bu šiau­dų il­gis, nes trum­pų su­pre­suo­ti ga­ba­lai ne­tvir­ti. Ry­šu­liai per­ri­ša­mi stip­rio­mis vir­vė­mis (pre­sas šiau­dus tu­ri su­spaus­ti taip, kad ry­šu­lių tan­kis bū­tų apie 90-130 kg/kub. m; stan­dar­ti­nio ry­šu­lio mat­me­nys: plo­tis 0,5 m, aukš­tis – 0,35 m, il­gis – 1,0 m; šiau­dai ne drėg­nes­ni nei 20 proc.).

Kaip tei­gia Val­de­ma­ras Ščiu­po­kas, bu­vu­sios li­nų per­dir­bi­mo įmo­nės „Žem­ga­los li­nai“ va­do­vas, jie li­ko be li­nų au­gin­to­jų, bet su pre­su pluoš­tui. Šiau­dus pre­suo­ti jam pa­ta­rė „ŪP“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius Vy­te­nis Ne­ver­daus­kas, ir kai pa­mė­gi­no - pa­vy­ko. „ŠNSA nu­siun­čiau ko­mer­ci­nį siū­ly­mą, bet jie pa­si­rin­ko pi­ges­nį va­rian­tą: nau­do­ja šiau­dų ry­šu­lius, su­pre­suo­tus lau­kuo­se šie­no pre­sais.

Ne­di­de­liu slė­giu pre­suo­ti ry­šu­liai es­ti minkš­ti ir nau­do­ja­mi kaip šil­ti­na­mo­ji me­džia­ga kar­ka­si­nė­je sta­ty­bo­je, – tei­gia V. Ščiu­po­kas. – Mes sle­gia­me ry­šu­lius atitinkamai didesniu slė­giu, to­dėl ry­šu­lių tan­ku­mas pen­kis kar­tus di­des­nis nei lau­ke da­ry­tų.“ Anot jo, ry­šu­lių aukš­tis – 55 cm, plo­tis – 45 cm, o il­gį ga­li­ma re­gu­liuo­ti: 90-100 cm. Jie ri­ša­mi 3 mm sto­rio kai­tin­ta plie­no vie­la. At­li­kus ty­ri­mą ry­šu­lys at­lai­kė 7,5 t slė­gį, o per­skai­čia­vus – 37 t/ kv.m. Vie­nas ry­šu­lys sve­ria apie 100 kg ir vė­jas jo ne­nu­pūs, tuo tar­pu šie­no ar šiau­dų pre­sais lau­ke su­pre­suo­tų šiau­dų 1 kub. m sve­ria apie 80 kg. Ki­ti ban­dy­mai dar ne­da­ry­ti ir ga­mi­niai ne­tu­ri ser­ti­fi­ka­to. Toks ry­šu­lys kai­nuo­ja 40 Lt. Da­bar vie­nam ko­o­pe­ra­ty­vo na­riui sta­to­mas na­mas.

„Mū­sų na­mai bus ne­kar­ka­si­niai, at­lai­kys di­de­lį slė­gį, bus ga­li­ma dė­ti per­dan­gas ir sto­gus, o to­kia sta­ty­ba ge­ro­kai pi­ges­nė nei kar­ka­si­nių na­mų. Be to, jie grei­tai pa­sta­to­mi, 55 cm sto­rio kam­puo­ti ry­šu­liai gra­žiai su­si­de­da ir ne­rei­kia pa­pil­do­mai su­riš­ti, bet ga­li­ma su­ka­bin­ti ka­bė­mis ar ki­taip su­tvir­tin­ti,” - pasakoja V. Ščiupokas.

Sta­ty­bų tech­no­lo­gi­ja su­dė­tin­ga

„Iš ry­šu­lių ga­li­ma sta­ty­ti ap­skri­tus, dau­gia­kam­pius, ku­po­lo for­mos pa­sta­tus, nes net ir smar­kiai su­pre­suo­ti šiau­dai leng­vai pjaus­to­mi, tad pa­sta­čius sie­nas leng­vai ga­li­ma su­for­muo­ti ni­šas, – pa­sa­ko­ja D.Sur­kys. – Su ko­le­ga Eval­du Pau­la­vi­čiu­mi sta­to­mės kar­ka­si­nius na­mus ir ma­na­jam 300 kv.m ben­dro plo­to na­mui su man­sar­da rei­kės apie 1,5 tūkst. pre­suo­tų stan­dar­ti­nių sta­čia­kam­pių ry­šu­lių.“

Sie­no­se su­dė­ti šiau­dai dar kar­tą pre­suo­ja­mi ta pa­čia tech­ni­ka, ku­ri yra kiek per­mon­tuo­ta, nors pa­sau­ly­je yra ir spe­cia­lios įran­gos. Pa­sak jo, su­pre­suo­ta sie­na iš­ly­gi­na­ma ir ap­ker­pa­ma, pas­kui nu­švei­čia­ma: ji jau pa­ruoš­ta tin­kuo­ti iš vi­daus ir iš­orės. Lau­ko ir vi­daus ap­dai­la at­lie­ka­ma pa­gal sa­vi­nin­ko no­rus. 2 cm sto­rio tin­ko sluoks­nis pri­va­lo­mas ir tai yra pa­grin­di­nis prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos rei­ka­la­vi­mas. Tin­kuo­ja­ma mo­lio ar­ba kal­kių tin­ku: mo­lio iš vi­daus, kal­kių – iš lau­ko.

Mat kal­kių tin­kas at­spa­res­nis lie­tui, lai­des­nis ga­rams, at­si­ra­du­si drėg­mė sie­no­je grei­tai iš­ga­ruo­ja. Mo­lis drėg­mės į vi­dų ne­pra­lei­džia. Sie­na jo­kiais ga­ro izo­lia­to­riais ne­den­gia­ma, nes ga­rų pra­lai­du­mas ir ši­lu­mi­nė var­ža - tar­pu­sa­vy­je ne­su­si­ję da­ly­kai ir jos ši­lu­mi­nė var­ža yra  dvi­gu­bai di­des­nė už me­di­nio na­mo ir ge­ro­kai šil­tes­nė už mū­ri­nio na­mo sie­ną. Mo­der­nios ar­chi­tek­tū­ros ša­li­nin­kai nu­tin­kuo­tą sie­ną den­gia me­die­na, me­džio plokš­tė­mis. Tai pa­bran­gi­na sta­ty­bą, ta­čiau su­tei­kia na­mui ki­tą vaiz­dą, nes šiau­di­nės sie­nos bū­na ne­ly­gios, kam­pai ne­sta­tūs, for­mos nė­ra ašt­rios.

Ži­nant, iš ku­rios pu­sės daž­niau­siai pu­čia vė­jas ir stip­riau ly­ja, rei­kė­tų pa­pil­do­mai ap­sau­go­ti sie­ną nuo van­dens po­vei­kio. Bet ko­kiu at­ve­ju tarp sie­nos ir dai­ly­len­čių tu­ri bū­ti pa­lik­tas oro tar­pas, kad sie­na ga­lė­tų kvė­puo­ti. Da­žant sie­nas pa­ren­ka­mi to­kie da­žai, ku­rie ne­pa­den­gia sie­nos plė­ve­le.

„Jei­gu lau­ke ar san­dė­liuo­jant ry­šu­lius su­li­jo, jų sta­ty­bai nau­do­ti ne­ga­li­ma, nes su­spaus­ti šla­pi šiau­dai ne­be­iš­džiū­na,– pa­tvir­ti­na D.Sur­kys. – Sta­ty­bą rei­kė­tų pra­dė­ti pa­va­sa­rį, iš­lie­jus pa­ma­tus, su­mon­ta­vus kar­ka­są ir už­den­gus sto­gą. Ta­čiau per­džiū­vę šiau­dai lū­ži­nė­ja, tru­pa ir blo­giau pre­suo­ja­si.“ Pa­ma­tai tu­ri bū­ti tvir­ti, rei­kia įver­tin­ti kon­struk­ci­jų svo­rį ir tai, kad šiau­dai yra ke­lis kar­tus leng­ves­ni už ply­tas, bet ry­šu­liai pla­tūs.

Šiau­di­niam na­mui sto­gas ga­li bū­ti čer­pių, šiau­dų, skied­rų ar malks­nos, taip pat ir nen­drių. Vi­sais at­ve­jais tu­ri bū­ti apie 1 m pa­sto­gė, kad šiau­di­nio na­mo sie­nos bū­tų ap­sau­go­tos nuo tie­sio­gi­nio lie­taus. „Mes pa­si­rin­ko­me nen­dri­nius sto­gus, kad na­mai bū­tų eko­lo­giš­ki. Jos bran­ges­nės, bet iš­vaiz­des­nės, de­da­mos 30 cm sto­rio sluoks­niu, ši­lu­mi­nė var­ža di­des­nė, ge­res­nė gar­so izo­lia­ci­ja.

Prie to­kio sto­go iš vi­daus dar pri­dė­jo­me 20 cm sto­rio me­džio va­tos sluoks­nį, – apie sa­vo na­mų sta­ty­bos ypa­tu­mus pa­sa­ko­ja aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas D. Sur­kys. – Lan­gai, du­rys, grin­dys ir vi­sa ki­ta ap­dai­la - iš me­die­nos. Na­mui pri­tai­ky­tas ge­o­ter­mi­nis šil­dy­mas: 1,5 m gy­lio grio­viuo­se pa­klo­ti vamz­džiai, kur cir­ku­liuo­ja pa­vir­ši­nė že­mės ši­lu­ma. To­kį šil­dy­mo bū­dą ga­li­ma da­ry­ti bet ku­rio­je vie­to­je, ir nors įran­ga ne­pi­gi, bet pas­kui at­si­per­ka.“ Anot D.Sur­kio, tie, ku­rie pa­tys sta­to, pa­da­ro daug klai­dų: sie­nos bū­na krei­vos, jas per­pu­čia vė­jas, to­dėl ir pro­pa­guo­ja­me kar­ka­si­nį šiau­di­nių na­mų sta­ty­bos bū­dą.