This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Draudikai: vilniečių gyvenimas – rizikingiausias, telšiškių – saugiausias

lrytas.lt

Skandinavijos kapitalo draudimo bendrovė „If draudimas“ atliko šių metų pirmojo pusmečio Lietuvos apskričių rizikingumo tyrimą ir nustatė, kad kaip ir per visus 2007 m. pavojingiausia vieta gyventi ir toliau išlieka Vilniaus, o saugiausia – Telšių apskritis.

Tačiau situacija pasikeitė palyginti su 2007 m. pirmuoju pusmečiu, tada rizikingiausia gyventi buvo Klaipėdos, o saugiausia – Panevėžio apskrityje.

„Nelaimingų atsitikimų prevencija – viena svarbiausių mūsų visuomeninės veiklos sričių, todėl nuolat analizuojame šalies regionų saugumo tendencijas, informuojame visuomenę apie kylančias rizikas. Tikimės, kad taip paskatinsime Lietuvos piliečius ir atsakingas visuomenės institucijas daugiau dėmesio skirti saugumui kasdieniame gyvenime ir tuo pačiu kelti savo apskrities saugumo rodiklius“, – teigė „If draudimas“ verslo direktorius Saulius Peleckas.

„If draudimas“ ištyrė, kad šių metų pirmą pusmetį saugiausiai gyveno Telšių apskritis, kuri pagal nustatytus rizikingumo rodiklius buvo net 60 proc. saugesnė už prasčiausią įvertinimą pelniusią Vilniaus apskritį. Pastaroji per nagrinėjamą laikotarpį pirmavo net pagal penkis blogiausius rodiklius ir joje buvo užfiksuoti didžiausi santykiniai bendro nusikalstamumo ir chuliganizmo atvejų, asmens saugumo pažeidimų, automobilių vagysčių bei vagysčių iš butų skaičiai. Pavyzdžiui, tūkstančiui Vilniaus apskrities gyventojų tenka net 18 bendro nusikalstamumo atvejų.

Tuo metu Telšių apskritis per nagrinėjamą laikotarpį pasižymėjo mažiausiu bendro nusikalstamumo atvejų ir vagysčių iš butų skaičiumi. Jei Vilniuje per šį pusmetį buvo apvogti 28 iš 1000 butų, tai Telšiuose ši tikimybė buvo daugiau nei perpus mažesnė – ir tesudarė 13 iš 1000.

Pirmąjį 2007 metų pusmetį saugiausios apskrities poziciją užėmusiai Panevėžio apskričiai šiemet sutrukdė didžiausias gaisrų skaičius. Apskrityje registruotų būstų ir gaisrų santykis buvo blogiausias šalyje – šį pusmetį degė net 35 iš 1000 būstų. Ši situacija smarkiai pasikeitė, palyginti su 2007 m. pirmuoju pusmečiu, kuomet Panevėžio apskričiai teko mažiausias kiekis gaisrų.

Užleidusi savo vietą Vilniui, rizikingiausia praėjusių metų pirmąjį pusmetį buvusi Klaipėdos apskritis pakilo net 2 pozicijomis saugiausios link. Pernai kentėjusi nuo rekordinio skaičiaus gaisrų, taip pat didžiausio šalyje nelaimingų atsitikimų darbe ir nužudymų skaičiaus, šį pusmetį Klaipėda pasižymėjo mažiausiu kiekiu žuvusiųjų keliuose.

Apibendrinus visus šių metų pirmojo pusmečio duomenis, rizikingiausiomis vietomis gyventi tapo didžiausios šalies apskritys: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Saugiausiomis tapo Telšių, Alytaus ir Tauragės apskritys.

Lyginant šių ir praėjusių metų pirmuosius pusmečius ryškiausi teigiami pokyčiai įvyko Tauragės apskrityje, kuri iš rizikingiausiųjų trejetuko šoktelėjo į saugiausiųjų gretas. Ši apskritis gali pasigirti labai mažais chuliganizmo skaičiais ir gera situacija keliuose – avarijų, avarijų dėl neblaivių vairuotojų kaltės ir sužeistųjų keliuose skaičiai joje – vieni mažiausių šalyje.

Situacija labiausiai pablogėjo Panevėžio apskrityje, kuri dėl gaisrų ir žuvusiųjų keliuose atvejų iš saugiausios šalyje pozicijos 2007 m. pirmąjį pusmetį smuktelėjo į ketvirtąją nesaugiausią.

Apskričių rizikingumas buvo vertinamas pagal santykinius 2008 m. sausio-birželio bendro nusikalstamumo, asmens saugumo, avaringumo, avarijų, įvykusių dėl neblaivių vairuotojų kaltės, žuvusių ir sužeistų keliuose, automobilių vagysčių, vagysčių iš būstų, gaisringumo ir chuliganizmo rodiklius. Šis tyrimas buvo atliktas remiantis tik oficialių institucijų teikiamais duomenimis. Kiekvienas iš rizikos rodiklių buvo apskaičiuojamas pagal nelaimių skaičiaus ir visų apskrityje gyvenančių ar dirbančių žmonių, registruotų automobilių, būstų ir juridinių asmenų santykines vertes.

2008 m. pirmojo pusmečio tyrimo metodika skiriasi nuo anksčiau vykdytų apskričių rizikingumo tyrimų. Šio tyrimo metu nebuvo analizuojami verslo saugumo rodikliai, taip pat jame buvo papildomai įtraukti nauji bendro nusikalstamumo ir asmens saugumo rodikliai, kurie pakeitė plėšimų ir nužudymų rodiklius.