IŠEITIS. Stokodami apyvartinių lėšų Lietuvos verslininkai mėgina įsiūlyti partneriams prekes ar paslaugas.

Pinigų trūkumas išradingiems verslininkams – jau ne pati didžiausia kliūtis. Sunkmečiu banko pervedimus ar atsiskaitymus grynais pinigais keičia atsilikusioms valstybėms būdingi natūriniai mainai, kai prekė ar paslauga keičiama į kitą daiktą.

Nekilnojamojo turto bendrovių mėginimai atsiskaityti su statybininkais butais jau nieko nestebina. Taip pat neturėtų gluminti siuvyklos siūlymas keisti medžiagas į užsakymus. Ūkininkai jau seniai už trąšas atsiskaito grūdais.

Tačiau šiandien galima rasti kur kas įdomesnių ir originalesnių pasiūlymų.

Pavyzdžiui, kasimo ar melioracijos paslaugas keisti į žemės sklypą, o už proginių drabužių nuomą atsiskaityti automobilių remontu.

Daiktų ar paslaugų mainai sunkmečiu taip išpopuliarėjo, kad verslininkai sukuria ištisas grandines, kuriose dalyvauja ne dvi, o kelios bendrovės.

Atsiskaito padangomis

Paprastas pavyzdys: padangų importuotojai nori jas atvežti į Lietuvą.

Pritrūkę pinigų, jie šį darbą atliekančiai logistikos kompanijai už paslaugą atsiskaito padangomis. Jos vėliau tampa užmokesčiu transporto įmonės samdomiems vilkikus turintiems vežėjams.

Patenkinti lieka visi: importuotojai parduoda likusias padangas ir uždirba pinigų, transporto bendrovė gauna darbo ir turi galimybę atsiskaityti su vežėjais. Šie gauna padangų, kurių anksčiau ar vėliau vis tiek prireiks.

Ima beveik viską

Spaustuvę „Meškinas“ su tėvu valdantis verslininkas Viktoras Mačernis už paslaugas pasiryžęs paimti beveik visus daiktus, kuriuos šiuo metu galima nesunkiai parduoti arba kur nors panaudoti. Vyriškis atsisakytų tik maisto produktų.

„Neseniai gavome polistireninio putplasčio plokščių. Jų nepardavėme – apšiltinome pastato, kuriame nuomojame patalpas sienas“, – pasakojo vyras.

Daiktus į paslaugas jis sutiko mainyti sumažėjus darbo, nes dalis užsakovų neturi apyvartinių lėšų.

Griauna ir linksmina

Vilnietis Tomas užsidirba įrengdamas signalizacijas gyvenamuosiuose namuose, tačiau imasi ir šalutinio verslo – griauti senus pastatus, tvarkyti aplinką.

Šiuos darbus jis siūlo mainyti į poilsiui skirtų sodybų nuomą savaitgaliais.

„Dalis turtingų žmonių neturi laiko prižiūrėti ir tvarkyti savo valdų. Tai siūlomės padaryti mes“, – aiškina Tomas.

Tačiau savaitgaliai kaimo sodybose jį domina ne dėl galimybės atsipūsti.

„Turiu dar vieną verslą, kuris yra mano hobis: savaitgaliais organizuoju pramoginius renginius. Dėl to man ir reikia šių sodybų“, – tvirtino mainus siūlantis vyras.

Bando gelbėti verslą

Grindinio trinkeles ir tvoras gaminančiai alytiškio Gyčio Balaženčio įmonei „Tringala“ vasara turėtų būti pats darbų įkarštis. Tačiau šie metai kaip niekad prasti.

„Užsakymų sumažėjo perpus. Atrodo, kad į Lietuvą grįžo ledynmetis“, – skundėsi 20 darbuotojų turinčios įmonės vadovas.

Bandydamas pagyvinti verslą jis sumanė taip pat pradėti natūrinius mainus: keisti savo bendrovės produkciją į įvairias statybines medžiagas, pavyzdžiui, cementą, kurį naudoja trinkelių ir tvorų gamybai.

Keistis apsimoka

Interneto tinklalapį verslo mainams vasaros pradžioje sukūręs vilnietis Karolis Baleiša pastebi, kad nauja paslauga dažniausiai naudojasi mažos ar vidutinės įmonės, individualią veiklą vykdantys asmenys.

„Didelėms bendrovėms mainai ne tokie aktualūs. Jos rečiau skundžiasi apyvartinių lėšų trūkumu.

Be to, mainyti didelius prekių kiekius nėra taip patogu“, – įsitikinęs K.Baleiša.

Bene daugiausia internete informaciją apie natūrinius mainus skelbiančios įmonės siūlo arba pageidauja gauti ar suteikti reklamos, viešųjų ryšių paslaugas, kurti interneto svetaines.

Kad mainai gali būti finansiškai naudingi, K.Baleiša įrodinėja paprastais pavyzdžiais: „Sakykime, jūs už porą tūkstančių litų pardavinėjate kompiuterius, nors iš tikrųjų jie verti tūkstančio litų.

Atėjus vasarai kompiuterį išmainote į 2 tūkstančius litų kainuojančią poilsinę kelionę. Taip tūkstantį litų sutaupote“.

Reklama – kaip oras

Prabangiame sostinės Turniškių rajone įsikūręs keturių žvaigždučių viešbutis „Vila Valakampiai“ dviviečiame kambaryje siūlo apsistoti vos už 100 litų. Prieš sunkmetį numeris kainavo beveik keturis kartus brangiau.

Tačiau už šią kainą atitinkančią reklamą žiniasklaidoje viešbutyje galima apsigyventi nemokamai. Taip pat siūloma naudotis konferencijų centru, pavalgyti restorane.

Reklamos reikia ir keliuose miestuose įsikūrusiems sporto klubams „Impuls“. Už šias paslaugas siūlomi dovanų čekiai.

„Galime mainyti ir į kitas paslaugas ar daiktus – valymo darbus, kanceliarines prekes, popierinius rankšluosčius“, – pasakojo klubus valdančios įmonės atstovė Svetlana Kavina.

Anksčiau tokiuose mainuose dažnai dalyvaudavo spaustuvės. Už galimybę nemokamai sportuoti savo darbuotojams jos spausdindavo reklaminius lankstinukus. Tačiau dabar verslininkai taupo ir atsisako tokios darbuotojų skatinimo priemonės.

Nori suremontuoti mašinas

Siuvimo paslaugas teikiantis ir proginių bei karnavalinių drabužių nuoma besiverčiantis salonas „Tėja“ savo paslaugas bando mainyti į automobilių remontą. Šaltkalvių vakarėliui toks pasiūlymas – kaip tik.

„Turime keletą automobilių, kuriuos norime suremontuoti. Kadangi pajamų trūksta, būtų gerai tai padaryti už abipusius mainus“, – sako įmonės vadovas Andrius Kunejus.

Dar įdomesnį verslo planą turi bendrovei „Kasimo darbai“ vadovaujantis kaunietis Jonas Janickis. Įmonė turi daugybę technikos, tačiau darbo trūksta. Už atliktą paslaugą jis prašo žemės sklypų.

Verslininkas jau suplanavo, ką su jais būtų galima daryti: pavyzdžiui, iškasti tvenkinius, sutvarkyti reljefą ir vėliau pelningai parduoti.

Siūlo pigesnių butų

Įvairius nekilnojamojo turto projektus vykdančios bendrovės „Veikmė“ vadovas Eugenijus Zaremba „Lietuvos rytui“ pripažino, kad su kai kuriais statybos paslaugas teikiančiais subrangovais atsiskaitė naujais butais. Daugiausia jų įmonė turi sostinės Perkūnkiemio kvartale.

Siūlydami butus statybininkai turi atiduoti juos pigiau, nes subrangovai, gavę juos už rinkos kainą, negalėtų parduoti ir susigrąžinti pinigų.

„Naujų butų dabar neimtume. Nebent juos pasiūlytų už labai gerą kainą, tačiau tai daryti statybininkams neapsimokėtų“, – sako statybines medžiagas pardavinėjančios bendrovės „Iris“ generalinis direktorius Algirdas Navickas.

Gali patirti nuostolių

Natūriniai mainai ypač populiarūs tarp vežėjų. Transporto bendrovės taip užsidirba automobilių parkui reikalingų padangų, tepalų, akumuliatorių.

„Mums tokie mainai naudingi, nes gauname darbo, randame naujų klientų“, – teigė beveik 200 vilkikų turinčios bendrovės „Transekspedicija“ vadovas Vidmantas Pelėda.

Įmonės taip įsigyja biuro įrangos, kanceliarijos reikmenų. Tačiau kartais natūriniai mainai gali įvykti ir be geranoriško abipusio sutarimo.

„Jei prekių savininkai negali atsiskaityti už atliktą paslaugą, kartais nelieka nieko kita, kaip pasiimti turtą ir bandyti jį parduoti“, – pripažino bendrovės „Baltic Ekspress“ generalinis direktorius Marius Steponėnas.

Tuomet tenka džiaugtis, jei daiktai paklausūs. Kitu atveju net ir juos pardavus tenka skaičiuoti nuostolius.

Mokesčius tenka mokėti

Nors natūriniuose mainuose piniginės operacijos nevyksta, pridėtinės vertės mokestį (PVM), skaičiuojamą nuo prekių ar paslaugų vertės, valstybei vis tiek reikia mokėti.

Mainydami prekes ar paslaugas verslininkai privalo išrašyti PVM sąskaitas faktūras.

Tiesa, Valstybinė mokesčių inspekcija nekaupia informacijos, kokią dalį PVM verslininkai sumoka dėl natūrinių mainų.

„Įmonės šį atsiskaitymo modelį prisiminė, nes nebeturi pakankamai pinigų. Tai nieko bloga, tačiau apsunkina verslą, nes natūriniai mainai priimtini ne visiems.

Pinigai yra lygiai toks pat mainų objektas, tačiau valiuta yra visų pripažįstama“, – aiškino Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas.

* * *

Ginklai už cukrų

* Natūriniai mainai egzistuoja ne tik tarp paprastų žmonių ar verslininkų – taip elgiasi ir kai kurios valstybės.

* Pavyzdžiui, Rusija rengiasi tiekti Gvatemalai ginklų mainais į žemės ūkio produkciją, daugiausia – cukrų ir kavą.

* Rusijoje toks atsiskaitymo būdas niekuomet nebuvo išnykęs. Šį pavasarį į bet kokias prekes imta mainyti automobilius, nes jų paklausa gerokai sumažėjo.

* Bene didžiausią ažiotažą sukėlė Jekaterinburgo gyventojo skelbimas, kuriame siūloma dešimties metų senumo VAZ2106 keisti į kiaulienos konservus ar bet kokią šaldytą mėsą.

* * *

Sukūrė klubą

* Net ir ne krizės laikais vokiečiai mėgdavo keistis prekėmis, bet tik tarp pažįstamų. Tačiau pastaruoju metu tokia mada atėjo ir į verslo pasaulį. Patarimų, kaip užsidirbti pinigų iš natūrinių mainų, vokiečiams jau kurį laiką suteikia verslo konsultantai.

* „Sakykime, jūs gaminate kompiuterius ir išsikeitėte keturis jų į 100 minučių radijo reklamos, kurios vertė – 20 tūkst. eurų. Jeigu parduosite reklamos laiką su 10 proc. nuolaida už 18 tūkst. eurų, o kompiuterių savikaina iš tiesų tesiekė 4 tūkst. eurų, vadinasi, uždirbsite 14 tūkst.“, – savo interneto svetainėje skelbia Matthiasas Knopas. Kas gali paneigti, kad susigundžiusių šia verslo idėja daugės?

* Natūrinius mainus skatinančios bendrovės, tokios kaip „Euro Barter Business BarterServ GmbH“ (EBB), sparčiai reklamuojasi internete. Jų idėja – keistis prekėmis prisijungus prie bendros sistemos. EBB apsiima administruoti piniginę mainų pusę. „Narystė klube duos jums naudos: rasite naujų klientų savo prekėms, atrasite naujas rinkas, sumažinsite išlaidas, dirbsite nepriklausydami nuo bankų“, – reklamuojasi EBB.