Jei tikėtume techninės apžiūros įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovų pareiškimais, dabar automobilio savininkui atlikti privalomąją techninę apžiūrą - malonumas, o kalbos apie korupciją ir priekabes - jau tautosakos paveldas. Tačiau „Lietuvos ryto“ žurnalistas praėjusią savaitę patyrė ką kita.

77 minutės, 6 nuvažiuoti kilometrai ir 11 litų. Tokią kainą teko sumokėti už tai, kad vienas Šiaulių techninės apžiūros centro (TAC) kontrolierius išpeikė automobilio „Citroen XM“ žibintus, o kitas net neremontuotus pripažino tinkamais.

Tvarka - liberalesnė

Apie pagerėjusią padėtį TAC imta kalbėti dar pernai rugsėjo 15-ąją, įsigaliojus naujajai tvarkai, kuri turėjo ne tik sumažinti legendomis tapusį techninių apžiūrų centro kontrolierių priekabumą, bet ir skatinti automobilių savininkų sąmoningumą.

Dabar kontrolieriai dėl smulkių automobilio trūkumų turi tik perspėti vairuotoją, o pastabas įrašyti į techninės apžiūros taloną pakeitusį apžiūros lapą. Įspėtą, bet trūkumų nepašalinusį vairuotoją baudžia policijos pareigūnai.

Tikinama, kad dėl kompiuterizuoto proceso techninės apžiūros centrų kontrolieriai prarado galimybę piktybiškai elgtis su vairuotojais.

Prieš apžiūrą - į 3 servisus

Kaip ir prieš kiekvieną privalomąją techninę automobilio apžiūrą, vizito į Šiaulių TAC išvakarėse užsukau į servisą.

Nors 1997 m. pagamintas „Citroen XM“ riedėjo puikiai, o prieš mėnesį buvau užsukęs į servisą, nutariau apsidrausti nuo galimų nemalonių staigmenų.

Vienose dirbtuvėse meistras patikrino, kaip veikia dujų įranga. Prietaiso rodomi skaičiai nudžiugino - variklis dirbo idealiai.

Važiuoklę, stabdžius ir žibintus tikrino kito serviso meistras. Šiose dirbtuvėse teko užtrukti ilgėliau - buvo atsilaisvinęs rankinio stabdžio trosas, todėl nestabdė vienas ratas.

Važiuoklei priekaištų nebuvo, o žibintus teko pareguliuoti. Paprašiau, kad pakeistų ir posūkio žibintų lemputes. Jos veikė, bet nebuvo ryškiai oranžinės.

Sumokėjus 39,6 lito už atliktus darbus, viena problema vis dėlto liko neišspręsta - nedegė numerio apšvietimo lemputė. Meistras tik skėstelėjo rankomis: „Visiškai sutrūnijęs lizdas, nulūžę kontaktai.“

Šią problemą pavyko išspręsti trečiame servise, kuriame galima įsigyti ir naudotų „Citroen“ detalių. Serviso meistras buvo užsiėmęs, bet sujungti laidus, apvynioti juos izoliacine juosta ir įstatyti žibintą pavyko pačiam.

Liepė remontuoti žibintus

Džiaugdamasis, kad ketverius metus tarnavęs „Citroen XM“ nepateikė nemalonių staigmenų, kitą vidurdienį išvažiavau į Šiaulių TAC.

Už mašinos techninę apžiūrą ir dujų įrangos patikrinimą sumokėjęs 73 litus, netrukus įriedėjau į TAC patalpas.

Kontrolierius neturėjo priekaištų stabdžiams, bet nemalonumų sulaukiau prie šviesų tikrinimo stendo - nedegė išvakarėse švietęs vienas rūko žibintas.

„Būtina remontuoti abu artimųjų šviesų žibintus, nėra šviesos srauto“, - bakstelėjęs į nedegantį rūko žibintą pareiškė kontrolierius.

Toks teiginys nustebino, nes išvakarėse abu žibintai buvo sureguliuoti. Užsiminus apie tai, išgirdau, jog kontrolieriaus ši informacija nedomina.

Išsyk prisiminiau serviso meistro žodžius, jei kontrolierius prikibs prie žibintų, būtina paklausti, kas konkrečiai negerai.

„Nesureguliuoti, nėra šviesos srauto“, - baltame pakartotinę apžiūrą reiškiančiame lape įrašė kontrolierius.

Meistro paslaugų neprireikė

Mintyse keiksnodamas darbo atlikti nesugebantį serviso meistrą, grįžau į dirbtuves. „Pats pažiūrėkite, viskas idealiai sureguliuota“, - gūžtelėjo pečiais ir į šviesas reguliuojantį prietaisą pirštu bakstelėjo meistras.

Pažiūrėjęs į įrašą, kad nėra šviesos srauto, meistras tik šyptelėjo, jog tokios nesąmonės dar negirdėjo: „Tokių atvejų, aišku, pasitaiko, bet dabar tokios problemos nematau.“

Priėjęs prie stendo įsitikinau - specialistas kalba tiesą, todėl paprašiau pakeisti nedegančią rūko žibinto lemputę. Netrukus paaiškėjo, kad ir to nereikia - užteko pajudinti žibinto lizdą ir šviesa įsiplieskė.

Grįžęs į Šiaulių TAC ir sumokėjęs 11 litų už pakartotinę apžiūrą, mintyse apskaičiavau, kad pravažiavau 6 kilometrus.

Kol laukiau eilėje, sąnaudos vis didėjo, sugaišau daugiau nei valandą.

Bėdų priežastis - „Citroen“

Įvažiavus į TAC, su lapu rankoje pasitiko kitas kontrolierius. Kad servise išvis niekas nereguliavo žibintų, jam neužsiminiau, nes mintyse kirbėjo: „Įdomu, ką dabar pasakys?“

Reikia pripažinti, kad šis specialistas prie artimųjų šviesų žibintų užtruko ilgokai.

Nusprendęs pažiūrėti, ką vis dėlto rodo prietaisas, išlipau iš automobilio. Tuo pat metu priėjo dar vienas kontrolierius.

Paklausus, kokios šį kartą bėdos, specialistas paaiškino, jog buvo sudėtinga „pagauti šviesos srautą“, bet pavyko.

Po poros minučių vietoj balto pakartotinės techninės apžiūros lapo gavau žalią dokumentą, leidžiantį automobiliu važinėti iki 2012 m. gegužės 18 dienos.

Paprašytas nuvalyti dulkes nuo valstybinio numerio, kad būtų galima užklijuoti lipduką, nebeiškenčiau ir paklausiau, kodėl prieš valandą vienas specialistas paliepė suremontuoti žibintus, o jis - ne.

„Su tais „Citroen“ - vienos bėdos“, - panosėje burbtelėjo TAC darbuotojas.

Gynė abu pavaldinius

Nusprendžiau papasakoti šią istoriją Šiaulių TAC vadovui Sigitui Savickui.

Paskambinęs paklausiau, kaip vertinti tai, jog vienas kontrolierius liepė remontuoti žibintus, o kitas net nereguliuotus pripažino tinkamais.

Iš nemaloniai nustebusio S.Savicko išgirdau, jog Šiaulių TAC darbuotojams per susirinkimą neseniai buvo liepta netgi patiems pareguliuoti automobilių žibintus ir nebūti itin smulkmeniškiems.

Pažadėjęs viską išsiaiškinti ir paskambinti, S.Savickas apgailestavo nežinojęs, kad tądien atvažiuosiu į TAC.

Pavakarę paskambinęs direktorius pareiškė - netikėti pirmuoju kontrolieriumi nėra pagrindo, nes jis turi eksperto kvalifikaciją. Gal tada suklydo antrasis kontrolierius? Ne, pasak S.Savicko, nesuklydo ir antrasis.

„Gal mane laikote melagiu?“ - nebeiškentęs paklausiau.

„Ne, problema yra jūsų automobilis, - išgirdau paaiškinimą. - Jei norite, galite kreiptis į nepriklausomą ekspertą ar į mus kontroliuojančią Valstybinę kelių transporto inspekciją (VKTI).“

Neįmanoma nieko rodyti

VKTI Šiaulių regiono direktorius Virgilijus Statkus skėstelėjo rankomis - jo vadovaujami specialistai niekuo negalės padėti, nes trūksta įrodymų.

„Jei būtumėte paskambinęs išsyk po pirmosios apžiūros, neišvažiavęs iš teritorijos, būtume galėję atlikti kontrolinį patikrinimą. Dabar ką nors daryti per vėlu, - gegužės 18-osios pavakarę paaiškino direktorius. - Kaip įrodyti, kad žibintų iš tikrųjų nereguliavote, o gal tik įvažiavote į duobę?“

Šiaulių ir Telšių apskrityse veikiančius techninės apžiūros centrus kontroliuojančios įstaigos vadovas kitą rytą dar kartą patvirtino, jog trečiasis mano automobilio žibintų patikrinimas būtų tik smalsumo tenkinimas.

„Žinote, pamaniau, kad jūsų automobilis yra su hidrauline pakaba, todėl galėjo taip atsitikti“, - kiek netikėtą išvadą pateikė V.Statkus.

Užkliuvo skaidri apsauga

Panaši istorija „Lietuvos ryto“ žurnalistui buvo nutikusi pernai rugsėjį, kai į Šiaulių TAC atvairavo automobilį „Peugeot 206“.

Tą kartą kontrolieriai neturėjo priekaištų nei stabdžiams, nei važiuoklei, nei žibintams, nei variklio darbui.

Tačiau teko atvažiuoti dar kartą, nes valstybinis numeris buvo uždengtas skaidriu plastiku.

Pareiškęs, kad negali užklijuoti techninės apžiūros lipduko, kontrolierius tąkart išrašė „siuntimą“ apsilankyti dar kartą.

Nepadėjo ir prašymas leisti tučtuojau nuimti numerį dengiantį plastiką.

„18 valandų 3 minutės. Darbo diena baigėsi“, - tokį atsakymą pateikė kontrolierius.

Beje, tas pats, pripažinęs kolegos išpeiktus „Citroen XM“ žibintus tinkamais.

Panašių istorijų apie TAC darbuotojų priekabumą, kompetencijos stoką vien „Citroen“ automobilių vairuotojai galėtų papasakoti dešimtis.

Pakanka oficialioje šio gamintojo automobilius vienijančio klubo svetainėje www.citrina.lt paskaityti skyrelį apie techninę apžiūrą.

Žeriasi milijonus

* Lietuvoje monopolį turinčios techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, šalies keliuose kone kas antras automobilis yra techniškai netvarkingas.

* 2009 m. iš 725 032 transporto priemonių tik 55,13 proc. techninę apžiūrą perėjo per pirmąjį patikrinimą. Kitų automobilių šeimininkams teko važiuoti antrą ir net trečią kartą.

* Mažiausias mokestis už pakartotinę lengvojo automobilio apžiūrą - 6 litai. Jei reikia bent vienos kontrolinės įrangos (pvz., stabdžių ar šviesų tikrinimo stendo), kaina šokteli iki 11 litų, jei dviejų - iki 15, jei trijų ir daugiau - iki karto techninės apžiūros specialistų nepraleistų transporto priemonių savininkai mokėjo mažiausią 6 litų mokestį, suma per 2009 m. metus susidarė įspūdinga - į asociacijos kasą nubyrėjo daugiau kaip 325 tūkst. litų.

Iš pirmų lūpų

Giedrimas Buiša

„Citroen“ remontuojančių dirbtuvių meistras

„Citroen“ automobiliai, kuriuos remontuoju 7 metus, tikrai nėra prastesni ar dažniau gendantys nei kitų gamintojų. Netgi turi pranašumų - jie nėra vagiami, jų pigesnės atsarginės detalės.

Tačiau žmonėms stinga žinių apie šiuos automobilius, ypač apie hidropneumatinę pakabą. Kai nesuprantama sistemos, atrodo, kad ji labai sudėtinga.

Bet taip nėra. Hidropneumatinė pakaba negenda dažniau nei įprasti amortizatoriai. Be to, jos priežiūra nėra nei sudėtinga, nei brangi. Užtenka kartą per metus profilaktiškai užsukti į dirbtuves.

Galiu pasakyti, kad žinių apie „Citroen“ nepakanka ir techninę apžiūrą atliekantiems kontrolieriams. Pavyzdžiui, ne kartą teko girdėti, kad, tikrinant rankinio stabdžio efektyvumą, buvo testuojami galiniai ratai, nors „Citroen“ stabdo priekiniais.

Reikia žinoti niuansus ir tikrinant žibintus. „Citroen“ variklis turi būti paleistas, nes tik tada veiks hidropneumatika ir automobilis bus tiksliai pakilęs. Jeigu vairuotojas išlipo iš automobilio, reikia truputį palaukti, kol suveiks sistema ir automobilis vėl grįš į tinkamą padėtį.

Kalbėti, kad dėl tokios pakabos negalima tiksliai įvertinti žibintų skleidžiamos šviesos srauto ir spindulio tikslumo, gali tik visiškai apie „Citroen“ nenutuokiantis žmogus.

Toks žmogus tikriausiai nežino, kad, pakėlus automobilį, žibintų skleidžiamas spindulys nepakyla - jis šviečia ten pat, kur ir anksčiau.“

Nereikia pakartotinės apžiūros, jei:

* nėra gesintuvo;

* nėra pirmosios pagalbos rinkinio;

* nedega viena iš dviejų numerio apšvietimo lempučių;

* nedega vienas iš dviejų atbulinės eigos žibintų;

* nedega gabaritinių žibintų kontrolinė lemputė;

* išjungus žibintus, jie neužsidengia (pvz., „Ford Probe“);

* nešviečia vienas gabaritinis žibintas, jei jis sujungtas su kitu tame pačiame korpuse esančiu gabaritiniu žibintu;

* pažeistas pedalo guminis antdėklas, jei toks numatytas gamintojo;

* pastebimas alyvos ar kitų eksploatacinių skysčių prasisunkimas.

Šiame sąraše nurodytą trūkumą užfiksavęs TAC darbuotojas privalo perspėti transporto priemonės savininką ir įrašyti techninės apžiūros lape. Jį patikrinęs policijos pareigūnas gali nubausti vairuotoją, jei pažymėtas gedimas nėra pašalintas.

Jeigu manote, kad jus aptarnavo netinkamai, kreipkitės į Valstybinės kelių transporto inspekcijos departamentus:

* Vilniaus regiono, tel. (8 5) 278 5623;

* Kauno regiono, tel. (8 37) 22 95 51;

* Klaipėdos regiono, tel. (8 46) 41 24 72;

* Šiaulių regiono, tel. (8 41) 54 22 21;

* Panevėžio regiono, tel. (8 45) 43 07 07.

* VKTI pasitikėjimo telefonas 8 687 45 533.