Lrytas.lt

Su meile dovanoti net ir netikri perlai gali sušildyti moteris

Daiva Zimbienė ("Lietuvos rytas")

Juvelyrikos parduotuvėje nereikia bijoti klausti, domėtis brangakmenių charakteristika. O kiekvienas pardavėjas privalo pirkėją informuoti, ar jis perka papuošalą su kultivuotu perlu ar tik jo imitaciją. Žmogus turi teisę rinktis.

Yra sukurta daugybė legendų apie perlų prigimtį. Apie brangakmenių, kurie jau kelis tūkstančius metų puošia žmogų, kilmę. Tačiau dar ir šiandien ne kiekviena ponia žino, kokius vėrinius saugo savo papuošalų dėžutėje – ar tikrų perlų, ar tik panašių į juos. Kita vertus, ar būtina tai žinoti? Jei plika akimi beveik neįmanoma atskirti, o dovanoti jie su meile?

„Perlai – labai elegantiškas ir gražus papuošalas. Kiekvienai moteriai jie suteikia tikrumo”, – neabejoja Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Papuošalai su perlais – politikės vieni mėgstamiausių.

Jais ji puošiasi kone kas antrą dieną, derindama prie įvairių kostiumėlių. Moteris turi tris vėrinius ir dvejus auskarus iš perlų. Politikė šiuos papuošalus prižiūri, kaskart juos pavalo minkštu vilnoniu audiniu.

„Kreminių perlų rinkinys buvo įpakuotas į specialią dėžutę, kurioje buvo ir jų priežiūros instrukcija. Tad jos ir laikausi”, – teigė I.Degutienė.

Visi perlai moteriai yra dovanoti, todėl ji negali pasakyti, tikri jie ar ne: „Bet man tai ir nesvarbu. Turiu nemažai paprastų, nebrangių papuošalų, tačiau man jie patinka ir aš jais mėgstu puoštis.”

Užauga dvigeldėse kriauklėse

Dėl savo kilmės perlas yra laikomas kone gyvu akmeniu – juk jį savo viduje užaugina gyva būtybė – moliuskas perluotė. Į dvigeldes moliuskų kriaukles patekus svetimkūniui, pavyzdžiui, smėlio smiltelei, pradeda formuotis perlai.

Svetimkūnis pradeda dirginti jautrų ir minkštą moliusko kūną, todėl jis stengiasi nekviestą svečią išstumti – išskiria kalcio karbonatą, kitaip tariant, perlamutrą.

Laikui bėgant smiltelė apvelkama perlamutro sluoksniais – tarsi gimsta perlamutrinis žirniukas. Tačiau šis procesas užtrunka iki aštuonerių metų.

Perlų – trys rūšys

Perlai gali būti trijų rūšių: natūralūs, kultivuoti ir dirbtiniai – perlų imitacijos.

Natūraliai susiformavę ir tikslingai žmogui įsikišus išauginti perlai skirstomi į jūrinius ir upinius (gėlavandenius).

Kadangi jūrų moliuskas sugeba išauginti tik vieną perlą, o upinėje moliuskų geldelėje jų gali susidaryti net keli, jūriniai perlai yra brangesni už upių vandenyse randamus. Gėlavandenis perlas visada bus mažesnis, tačiau ryškesnis už jūrinį.

Turi derėti prie odos spalvos

Perlai yra vertinami pagal dydį, spalvą, formą, spindesį.

Jų dydį nusako milimetrais matuojamas skersmuo. Stambūs perlai būna daugiau nei 12 mm, vidutiniai – nuo 5 iki 9 mm, smulkūs – 2–5 mm skersmens.

Yra daugiau nei 120 įvairių perlų atspalvių – nuo sniego baltumo iki juodo.

Daugiausia aptinkama baltų, taip pat – kreminių, gelsvų, rausvų, pilkų, rudų, juodų perlų. Rečiausi ir todėl patys brangiausi yra žydros spalvos perlai.

Perlo spalva turi derėti su žmogaus odos spalva.

Gal todėl skirtinguose pasaulio žemynuose populiarūs skirtingų spalvų perlai. Europiečiai dažniausiai renkasi baltus, azijiečiai – gelsvus, o Afrikoje gyvenantys – juodus.

Perlai gali būti įvairiausių formų – apvalios, ovalo, lašo, kriaušės, netaisyklingos.

Natūralūs arba kultivuoti perlai turi intensyviai spindėti, sudarydami iliuziją, kad jų viduje yra dar vienas švytintis rutuliukas.

Aukštos kokybės perlus išduoda ryškus kontrastas tarp ryškiai spindinčio apšviesto jų paviršiaus ir šešėlinės dalies.

Perka labai gražų daiktą

Brangakmenių ekspertas, mokslų daktaras Arūnas Kleišmantas tvirtina, kad visame pasaulyje dirbinių su tikrais, natūraliais perlais galima aptikti tik antikvarinėse parduotuvėse, visur kitur prekiaujama gaminiais iš kultivuotų – išaugintų perlų arba jų imitacijų.

Prekiauti natūraliais perlais draudžiama tose šalyse, kur perlai yra randami. Tai daroma siekiant juos išsaugoti, nes perluotės ėmė sparčiai nykti.

„Taigi dabar žmonės perka tik labai gražų daiktą, bet visai ne tai, ką įsivaizduoja ar apie ką prisiskaito pasakose.

Perlų gamyba – milžiniška, puikiai išplėtota pramonė, kurios bene pagrindinis šūkis – „Viskas daroma tam, kad būtų gražu”, – sakė Kaune įsikūrusios juvelyrinių dirbinių gamybos ir prekybos įmonės „Du safyrai” savininkas A.Kleišmantas.

Įvairių šaltinių duomenimis, prekiauti natūraliais perlais oficialiai uždrausta 1952 metais.

Nuosavą brangakmenių ir juvelyrinių akmenų tyrimo laboratoriją bei brangakmenių (gemologijos) muziejų įkūręs A.Kleišmantas pastebėjo, kad dabar vis rečiau parduodami išauginti perlai, kurių paviršius nebūtų įvairiais metodais paveiktas ar apdorotas (baltintas, dažytas, švitintas spinduliais) suvienodinant jų atspalvius. Dabar tokie perlai yra patys vertingiausi.

Klaidinga manyti, kad XX amžiaus pradžioje atsiradę kultivuoti perlai yra tarsi perlų imitacija. Tai tokie pat gamtos produktai kaip ir natūralūs, tik išauginti specialiose vietose, padedant žmogui.

Kultivuotų perlų kaina panaši visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje, tik pigesni Azijos šalyse, kur jie auginami.

Tikras ar dirbtinis?

Šiais laikais dirbtinių perlų gamyba pasiekė tokį lygį, kad atskirti tikrą perlą nuo imitacijos pavyksta tik specialistams.

Žinomiausia pasaulyje dirbtinių perlų gamintoja – Ispanijoje įsikūrusi kompanija „Majorica”.

Dideliais kiekiais gaminami šios kompanijos perlai yra tik perlamutro sluoksniu padengti krištolo arba stiklo karoliukai.

Visi jie yra originalaus dizaino ir nebrangūs.

Gamintojai rinkai siūlo nemažai „perlų”, pagamintų iš įvairių atspalvių spindinčiu laku nudažytų paprasčiausių plastikinių karoliukų.

Perlų imitacijų būdavo aptinkama jau prieš keletą šimtmečių.

Į puotas susirinkusios ponios pūstomis suknelėmis mėgdavo puoštis perlų vėriniais. Po linksmybių karoliai dažnai pabirdavo ant grindų.

Patalpas, kur vykdavo puota, tvarkantys tarnai nesilenkdavo pakelti kiekvieno ant grindų gulinčio perlo. Pirmiausia jie užmindavo jį bato kulnu. Jei perlas pašokdavo ir nesuskildavo, tik tokį įsidėdavo į kišenę, nes tai tikras akmuo.

„Šiais laikais primityviausią perlo imitaciją vizualiai gana greitai gali atskirti bet kuris juvelyras, o sudėtingesniais atvejais gali prireikti specializuotų laboratorijų. Tik po rentgeno tyrimų gaunamas tikslus atsakymas”, – sakė A.Kleišmantas.

Verta suabejoti, jei siūlomas pirkti vėrinys, į kurį suverti visi vienodi perlai. Kaip miške nebūna dviejų vienodų medžių, taip ir tokios pat formos ar atspalvio perlų.

Tyrimas kainuoja apie 20 litų

Norint išsiaiškinti perlo prigimtį galima kreiptis į šios srities profesionalus – Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimo laboratoriją.

Tai vienintelė Lietuvoje nuo komercijos ar verslo nepriklausoma laboratorija. Ištirti papuošalą su brangakmeniais kainuoja per 20 litų, paprastai jis užtrunka tris dienas.

„Susidomėjimas perlais Lietuvoje išties didelis, tad vis dažniau sulaukiame žmonių, kurie į mūsų laboratoriją atneša ištirti įsigytus perlus.

Šiuo metu Paryžiuje, Niujorke ar Milane labai populiarūs šokolado atspalvių arba iš skirtingų spalvų perlų suverti vėriniai. Lietuvoje mažai kas sau gali leisti paisyti perlų madų.

Kiek teko matyti, lietuvaitės turi labai aukštos kokybės baltų ir net brangiųjų juodų Taičio perlų, bet jų nėra daug”, – sakė Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimo laboratorijos vedėja Violeta Kisielienė.

Ji pastebėjo, kad papuošalų rinkoje vis daugėja gaminių su neteisingai nurodomais brangakmenių pavadinimais, žmonės vis dažniau įsigyja prastų perlų imitacijų.

Papuošalai – emocijų verslas

Juvelyrikos parduotuvėje pirkėjas privalo visada užduoti sau klausimą – ką aš perku?

Nereikia bijoti klausti, domėtis gaminio charakteristika. O kiekvienas pardavėjas privalo pirkėją informuoti, ar jis perka papuošalą su kultivuotu perlu ar tik jo imitaciją.

Žmogus turi teisę rinktis: gal šiandien jis įsigis kuklesnį, pigesnį gaminį su dirbtiniais perlais, o rytoj ar po kelerių metų ateis ir nusipirks prabangų papuošalą su natūraliais perlais.

„Juvelyrikos verslas yra susijęs su emocijomis. Žmogus čia ateina skatinamas jausmų, siekdamas patirti džiaugsmą – įsigyti daiktą, turintį išliekamąją vertę.

Tai yra taip nuoširdu, todėl čia turėtų būti viskas labai sąžininga ir atvira”, – neabejoja V.Kisielienė.

Lietuvoje drąsiai galima pirkti papuošalus su brangakmeniais, ant kurių yra Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimo laboratorijos pažymėjimas-etiketė.

Vienoje jos pusėje nurodoma, iš kokio metalo yra pagamintas, pavyzdžiui, perlų vėrinio užsegimas, ir bendra jo masė, o kitoje pusėje – kad perlas kultivuotas ir jo skersmuo.

Etiketė prie gaminio pritvirtinama specialia plomba su Lietuvos prabavimo rūmų ženklu.

Kainos

Pasaulinė juvelyrikos konfederacija CIBJO kas antrą mėnesį atnaujina pasaulinius brangakmenių kainų katalogus.

Rugsėjo mėnesį, nelygu kokybė ir dydis, vienas kultivuotas perlas vidutiniškai kainavo (kainos nurodomos JAV doleriais) :

2–2,5 mm skersmens – 1,25–3,50 (nuo 3,12 iki 8,75 Lt);

5–5,5 mm skersmens – 6,00–12,50 (nuo 15 iki 31,25 Lt);

8–8,5 mm skersmens – 30,00–125,00 (nuo 75 iki 312,5 Lt);

9,5–10 mm skersmens – 110,00–600,00 (nuo 275 iki 1500 Lt).

Natūralus perlas – visada vėsus

Nustatyti, ar jūsų rankose yra tikri ar dirbtiniai perlai, galima ir keliais paprastais būdais.

Patrinkite du karoliukus vieną į kitą. Jei jie dirbtiniai, ant pirštų liks dulkių – perlamutro pėdsakų, o ant karoliukų neliks nė menkiausių įbrėžimų.

Perbraukite perlą sau per dantis. Jei jis tikras – šiek tiek girgždės ir jo paviršius bus ne toks lygus kaip stiklas.

Iš maždaug pusmetrio aukščio numeskite perlą ant lygaus ir tvirto paviršiaus. Tikras šokinės paviršiumi kaip kamuoliukas.

Tikras perlas kur kas sunkesnis už dirbtinį ir visada išlieka šaltas.

Net per didžiulius karščius užsisegę perlų vėrinį jusite jų skleidžiamą vandens gelmių vėsą.

Kultivuotą perlą nuo natūralaus galima atskirti pasitelkus ultravioletinius spindulius. Kultivuotas švyti žalsva, o natūralus – dangaus žydrumo šviesa.

Reikia tinkamos priežiūros

Nereikėtų perlų laikyti labai drėgnoje arba sausoje vietoje, jiems kenkia ir ilgas buvimas saulės šviesoje.

Rekomenduojama nusiimti papuošalus iš perlų prieš bet kokias maudynes.

Nešiojant gaminius iš perlų reikėtų atsargiai naudoti įvairius kremus, aliejus, kvepalus, plaukų laką – saugoti, kad šių priemonių nepatektų ant perlų paviršiaus.

Patariama pirmiausia pasidaryti makiažą, o tik po to pasipuošti perlais.

Perlus reikia laikyti medžiaginiuose natūralaus pluošto maišeliuose. Jokiu būdu negalima laikyti plastikiniuose maišeliuose ar dėžutėse kartu su kitais papuošalais.

Patariama kas 2–3 metus keisti siūlą, ant kurio suvertas perlų vėrinys.

Namų sąlygomis perlus galima valyti minkšta natūralaus pluošto servetėle, sausa arba sušlapinta silpnai muiluotame vandenyje. Tam tinka ir sausas bulvių krakmolas.