This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Smulkios paskolos stumiamos į užribį

Marius Jokūbaitis ("Lietuvos rytas")

Šalies valdžia įsitikinusi, kad geriausia skolintis daug pinigų ir ilgam.

Greitųjų kreditų siūlytojams – dar siauresnis apynasris. Jiems dar labiau sumažinta palūkanų, kurias gali uždirbti iš kliento, riba. Paskolų dalytojai nuogąstauja, kad jų gretos dar labiau praretės.

Vartojimo kredito kaina nuo šiol negalės viršyti 200 proc. jo sumos. Pernai ši riba buvo 250 proc.

Vakar prezidentė pasirašė tai įteisinančias Vartojimo kredito įstatymo pataisas.

Įdomu tai, kad Seimas joms pritarė tą pačią dieną, kai priiminėjo „Snoro” nacionalizavimui reikalingas įstatymų pataisas.

Greitųjų kreditų bendrovės tvirtina, kad skolinti tokiomis sąlygomis taps nebeįmanoma. Tačiau politikai atkerta, kad tai dar labiau užkirs kelią piktnaudžiavimams.

Mažų sumų neskolins

„Iš žmonių atimta galimybė pasiskolinti kelioms dienoms nedidelę sumą. Bus galima pasiskolinti tik didesnes sumas ir tik ilgesniam laikui”, – piktinosi Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė.

Jos tvirtinimu, tokio reguliavimo apskritai nėra nė vienoje ES šalyje. K.Nemaniūtė pateikė pavyzdį: jei žmogus vienai dienai pasiskolina 100 litų, už tai sumokėdamas vieną litą, kredito metinė norma – 3670 proc.

Jei klientas 100 litų pasiskolino metams ir už tai kasdien moka po litą, kredito kaina siekia 370 proc.

„Skolinti mažų sumų nebeapsimoka. Dėl to pernai veiklą sustabdė 6 smulkios kreditus teikusios bendrovės. Jos verslą iškėlė į kaimynines šalis”, – tikino asociacijos vadovė.

Pasiūlė griežtesnę tvarką

Parlamentarė Agnė Zuokienė dar pernai pasiūlė griežčiau kontroliuoti greituosius kreditus teikiančių bendrovių veiklą. Jos iniciatyva ir buvo įvestas kredito kainos ribojimas.

Šį mėnesį A.Zuokienė vėl siūlė mažinti kredito kainos normą. Seimo narės manymu, tokie ribojimai užmauna apynasrį greitųjų kreditų dalytojų piktnaudžiavimui.

Pasak jos, Lietuvoje vis daugiau šeimų patenka į nesąžiningų skolintojų žabangus, o skolintojų reikalaujamos palūkanos yra pernelyg didelės.

„Manau, kad tie žmonės, kurie patekę į finansinę bėdą, tikrai neturėtų savęs dar labiau klampinti naudodamiesi šių bendrovių tikrai iki šiol buvusiomis nesąžiningomis kreditavimo sąlygomis”, – aiškino politikė.

Pasitrauks į šešėlį?

Tačiau kreditų dalytojai sako, kad tokie ribojimai apsunkino pačių klientų padėtį. „Dabar jie nedideles sumas skolinasi ne iš oficialiai veikiančių, o iš šešėlinių kontorų.

Mes skolinti tokiomis sąlygomis nebegalime”, – sakė K.Nemaniūtė.

Kreditų biuro „Creditinfo” teisininkas Anatolijus Kisielis įsitikinęs, kad dėl naujos sugriežtintos tvarkos buvo būtina pasitarti su visuomene. Jis sutinka, kad greituosius kreditus teikiančių bendrovių veikla turi būti reguliuojama.

„Tačiau riboti kredito kainas yra neteisinga. Žmonėms užkertamas kelias pasirinkti.

Yra ir kitų priemonių kovoti su neatsakingu skolinimusi”, – sakė teisininkas.