„(Tikiuosi – ELTA) gero rezultato. (...) Balsavau už kandidatę, kurią geriausiai pažįstu“, – žurnalistams po balsavimo sakė I. Šimonytė.
Politikė neslėpė, kad tikisi palankios rinkimų baigties. Visgi, pridūrė ji, pastaruoju metu ūgtelėjusių reitingų nesureikšmina.
„Niekada nekomentuoju apklausų rezultatų. (...) Laikausi nuomonės, kad tikroji politikų apklausa yra rinkimai ir jau po rinkimų galima bus kažką konkrečiau komentuoti“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Kandidatė prezidento rinkimuose taip pat atmetė referendumo klausimo formuluotei keliamą kritiką. I. Šimonytė pažymėjo, kad formuluotė pasirinkta atsižvelgiant į Seimui pateiktas teisininkų rekomendacijas, o jai tenkanti kritika, pasak I. Šimonytės, yra neišvengiama.
„Dėl formuluotės kritikos – jos visada yra. Prisiminkite ir 2019 metų referendumą, kada formuluotė buvo išrašyta labai detaliai. Irgi žmonės sakė – nelabai suprantame, dėl ko balsuojame. (...) Tai man atrodo reikia kliautis Seimui duota teisininkų rekomendacija“, – sakė I. Šimonytė.
„Raginčiau visus žmones, kurie palaiko pilietybės išsaugojimą, ateiti ir aktyviai dalyvauti referendume ir pasisakyti už Konstitucijos pataisą“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad ketvirtadienį tęsiasi išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Rinkėjai balsuoti galės iki ketvirtadienio vakaro nuo 7 iki 20 valandos visose 60 savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur yra deklaravę gyvenamąją vietą.
Pagrindinė rinkimų diena yra sekmadienis.
Dėl šalies vadovo posto varžosi 8 kandidatai – antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, savarankiškai išsikėlę Ignas Vėgėlė bei Eduardas Vaitkus, partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Referendumo biuletenyje bus siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
