„Man atrodo, mes esame dar aktyviame rinkimų laikotarpyje. Dėl to žinutes, kurios yra pasakomos, aš dažniausiai vertinu per mobilizacinę prizmę. Kitaip tariant, jos yra skirtos savo rinkėjui mobilizuoti, kad jis ateitų, kad yra antras turas. Gal pasibaigus rinkimams, nuslūgus emocijai, perskaičius Konstituciją dar kartą, bus lengviau atsakyti į visus klausimus“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.
Antradienį prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad Vyriausybėje gali būti daugiau nei du ministrai, kuriuos šalies vadovas Gitanas Nausėda, jei būtų perrinktas antrai kadencijai, norėtų pakeisti.
Savo ruožtu G. Landsbergis tvirtina, kad ne prezidento, o premjerės prerogatyvoje yra nuspręsti, kokia turėtų būti Vyriausybės sudėtis.
„Tai yra premjerės atsakomybė, premjerė yra žmogus, kuris pasitiki arba nepasitiki ministrais. Ji sudaro Ministrų kabinetą, tai yra jos konstitucinė atsakomybė. Visa kita yra normalios, politinės, bet ne teisinės diskusijos dalis, kuri vyko iki šiol“, – sakė jis, pridurdamas, kad nieko nekeičia ir aplinkybė, kad premjeras naujai išrinktam prezidentui turi gražinti įgaliojimus.
„Tai yra politinio kultūringumo žestas, besikeičiant prezidentams, kad Vyriausybės dirbtų ir su naujai įgaliojimus gavusio prezidento palaiminimu. Tokia tradicija Lietuvoje egzistuoja, bet tai išlaiko premjerui, Vyriausybės vadovui, konstitucinę pareigą pačiam sudaryti Vyriausybės sudėtį“, – apibendrino konservatorius.
Pirmąjį rinkimų turą laimėjęs prezidentas G. Nausėda pirmadienį pakartojo, kad jį perrinkus prezidentu Vyriausybės sudėtis turėtų keistis. Apie tai jis užsiminė ir pirmojo rinkimų turo metu, sekmadienį.
Kaip numato įstatymas, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus, kai išrenkamas prezidentas. Įgaliojimai laikomi grąžintais, kai ministras pirmininkas įteikia šalies vadovui raštišką pareiškimą. Savo ruožtu prezidentas paveda jai eiti pareigas tol, kol bus gauti nauji Seimo įgaliojimai ir bus suformuotas nauja Ministrų kabinetas.
