Gerdai patinka visi metų laikai, tačiau, žinoma, gražiausia jai bundanti gamta pavasary.
„Rudenį – gražu, lapai gelsta, tačiau tamsu ir apima liūdesėlis. O štai pavasaris man labai patinka“, – šypsojosi moteris.
Šeima mėgsta daug vaikščioti, aplankyti įvairias Lietuvos vietas. G.Žemaitė prasitarė, kad vyras pamėgęs ir vienas joje pabūti.
„Jis kartu su sūnumi Nikolu ir mūsų šunele Maila kadien lekia į mišką pasivaikščioti. Tad vos tik radę laiko, mėgaujamės gamta. Manau, kad Lietuva gali pasigirti gražia gamta“, – sakė Gerda.
Šeima dažnai vyksta pasigrožėti Vištyčio regioniniu parku. Tačiau viena gražiausių Lietuvos vietų jai – Nida.
„Tai tikras rojaus kampelis, kurį turi tikrai ne kiekviena šalis. Man ten smagiausia: unikalus gamtos grožis, kurį verta pamatyti kiekvienam pasaulio žmogui“, – pasakojo G.Žemaitė.
Gamta Gerdai suteikia energijos, gyvybės ir atsipalaidavimo jausmo – taip išsivalo neigiamos mintys.
„Net ir žiemą, nuvykusi į pajurį, vaikščiodama pušynais, jaučiu poilsį ne tik kūnui, bet ir protui. Manau, kad tai visiems galioja, to nejaučiantis žmogus nebent yra užkietėjęs miestietis, kuriam tai neveikia“, – kalbėjo G.Žemaitė.
Šeima ne tik daug laiko skiria pasivaikščiojimams gamtoje, bet ir aktyviai veiklai. Netrukus 5-ąjį gimtadienį švęsiantis sūnus Nikolas mėgsta lauke žaisti krepšinį, tinklinį, futbolą, badmintoną. Tad, kaip juokėsi Gerda, ir tėvams prie berniuko pomėgių tenka prisitaikyti.
„Visa šeima į šiuos žaidimus įsijungiame ir tikrai smagiai praleidžiame laiką pajudant. Aišku, dabar laukiame šiltesnių orų ir visi minsime dviračius. Kol kas drąsiausi tie, kurie ištisus metus juo važinėjo ir tiems žmonėms nei šalta, nei vėjas pučia“, – šypsojosi Gerda.
Nors anksčiau G.Žemaitė net minties neprisileisdavo apie sodininkystę, su laiku jos nuomonė kardinaliai pasikeitė. Savo nedideliame namo sklype jau mąsto, kaip galėtų pasisodinti nors kelias daržoves – juk taip smagu vasarą basomis jų nusiraškyti!
„Žemės darbai man likę nuo paauglystės, kai reikdavo mamai padėti, ravėti lysves... Tuomet man atrodė, kad tai visiškai ne apie mane ir ne mano reikalai. O dabar mąstau visai kitaip. Šalia namų turime nedidelį sklypą, jame dar telpa lauko baseinėlis, o aplink – nedidelis žolės plotelis. Tačiau jau praėjusiais metais Andriui vis kalbėjau, kaip norėčiau kokios lysvės! Andrius vis prieštarauja – juk taip dar labiau sumažės sklypas, o be to, visko galima nusipirkti parduotuvėje.
Tačiau šiemet, manau, tikrai pasikuisiu. Mielai noriu turėti savo užaugintų salotų, ridikėlių. Galvoju, kad rasime išeitį – padarysime pakabinamas lysves ant tvoros ir taip nesusimažins vieta“, – savo planus išdavė G.Žemaitė.
Žemaičių šeima iš tų, kurie mėgsta ir grybauti. Tiesa, moteris juokėsi, kad jai tik patinka ieškoti miško gėrybių ir jas valgyti, o štai grybų išdarinėjimas ir virimas atitenka vyrui.
„Uogauti man nelabai patinka, ypač, kai tų uogų daug. O štai grybauti – azartas. Kai tik nuvažiuojame, pradedame su Andriumi lenktyniaut, kuris daugiau grybų į krepšelį pririnks. Pas jį būna daugiau, nes jis apibėga po mišką ir viską surenka, o aš lėčiau grybauju ir atidžiai apžiūriu grybus, surenku tai, ką vyras paliko bėgdamas“, – juokėsi Gerda.
Kad ir kokia nuostabi gamta bebūtų, ne visi pagalvoja ir apie joje tykančius pavojus. Vienas jų – pavasarį prabundančios erkės, sukeliančios Laimo ligą arba klastingąjį erkinį encefalitą, nuo kurio vaistų nėra. Gerda ir visa jo šeima nuo šios ligos saugosi efektyviausiu būdu – skiepais.
„Kitais metais kartosime skiepijimosi dozę, nes bus praėję penkeri metai. Tai tikrai labai baisi liga. Dabar, kai turėjau sveikatos problemų, jaučiau neįprastus alkūnės skausmus, tad iš pradžių gydytojai ieškojo įvairių ligų.
Pirmiausia, mane ištyrė nuo Laimo ligos ir erkinio encefalito. Juk daug yra atvejų, kai po erkės įkandimo praeina metai, susirgę žmones tik tada pradeda jausti simptomus. Bet tuomet man pasitvirtino sunkus viruso atvejis.
Tačiau nors ir esu pasiskiepijusi, niekada nepamirštu papildomų apsaugos priemonių – pasipurkšti purškalais nuo erkių. Prie viso to, galvoju ne tik apie save, bet ir apie savo augintinius. Aš manau, kad jeigu galima išvengti tokios baisios ligos, kurios palieka skaudžias pasekmes, tai tą ir būtina daryti – pasiskiepyti. Juolab, kad skiepai nuo erkinio encefalito nėra brangūs ir, manau, daugumai įkandami.
Kai pagalvoji, sveikata svarbiausia. Juk paskui, kai žmogų pakerta kokia liga, kiekvienas pagalvoja, jog viską atiduotume, kad tik būtume sveiki. Geriau blogiems įvykiams užbėgti už akių ir džiaugtis, kad tokie skiepai yra“, – svarstė Gerda.
