Seniau, remiantis didelių kraterių, kuriuos kerta skardžiai, amžiumi nustatyta, kad skardžiai Mėnulyje formavosi per pastaruosius 700 milijonų metų. O dabar, remdamiesi mažesnių kraterių skaičiavimu, mokslininkai padarė išvadą, kad didžioji dalis skardžių atsirado prieš 50–150 milijonų metų.
Analizei pasitelkti tiek smulkūs krateriai, kuriuos įvairūs nedideli meteoritai formuoja nuolatos, tiek senų, didesnių kraterių „išskydimas“, kai besiformuojantis skardis supurto kraterio pakraščiuose nusėdusias dulkes.
Taip įvertintas 34 skardžių, išsidėsčiusių visame Mėnulio paviršiuje, amžius. Jauniausi skardžiai pasirodė esą apie 24 milijonų metų amžiaus. Nors ir ilgas, toks laikotarpis sudaro tik menką Mėnulio amžiaus dalį.
Tai reiškia, kad geologiškai (selenologiškai?) nesenais laikais Mėnulis dar buvo tektoniškai aktyvus dėl vėsimo ir traukimosi.
Skirtingo amžiaus skardžiai išsibarstę vienodai visame paviršiuje, tad raukšlėjimasis vyko per visą Mėnulio paviršių.
Išskydusių kraterių savybės priklauso nuo arti esančio skardžio amžiaus. Kuo skardis jaunesnis, tuo mažesnio dydžių intervalo krateriai išskydę. Tai rodo, kad praeityje vibracijos buvo stipresnės, bei kad jos tęsėsi per visą kraterių formavimosi laiką.
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Earth and Planetary Science Letters“.
