Lietuva, kartu su dar devyniomis valstybėmis trečiadienį minėjo iki šiol didžiausios Europos Sąjungos integracijos bangos dvidešimtmetį. Per šį laikotarpį sėkmės istorijų netrūko – sparčiai augo tiek naujųjų valstybių narių, tiek visos ES ekonomika, šalys naujokės įgavo vis stipresnį politinį balsą, o svarbiais saugumo klausimais netgi tapo mokytojomis didžiosioms valstybėms. Europos Komisijai rengiant pasiūlymus dėl tolesnio ES plėtros etapo, du dešimtmečiai, praėję nuo 2004 m. didžiosios ES integracijos bangos, išryškino galimybes ir problemas, kurios gali laukti ateityje. Gegužės 1-ąją ES minėjo 20 metų sukaktį nuo paskutinio didžiojo plėtros etapo, kai prie bloko prisijungė dešimt šalių – Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Kipras ir Malta. Per pastaruosius 20 metų ES ekonomika išaugo 27 proc., o 2004 m. įstojusių šalių ekonominis augimas gerokai viršijo ES vidurkį. Kaip pažymi „Euractiv“, 1994–2004 m. prekyba tarp senųjų ir naujųjų valstybių narių išaugo beveik tris kartus, o tarp naujųjų narių – penkis kartus. Nuo stojimo proceso pradžios iki 2008 m., kai prasidėjo pasaulinė finansų krizė, Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikos augimas vidutiniškai siekė 4 proc. per metus. Per du dešimtmečius nuo įstojimo į ES Lenkijos ir Maltos ekonomika išaugo daugiau nei dvigubai, o Slovakijos – net 80 proc. Septynios iš dešimties 2004 m. prie bloko prisijungusių valstybių įsivedė eurą kaip savo valiutą.
