„Didžiuojuosi ir džiaugiuosi pranešdama, kad Nyderlandai nusprendė dar dvejiems metams pratęsti mandatą, prisidedant prie eFP pajėgų – iki 2026 m. pabaigos“, – pirmadienį po susitikimo su krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu žurnalistams sakė K. Ollongren.
„Tai rodo mūsų įsipareigojimą, tai rodo, jog esame pasiryžę užtikrinti, jog prisidedame prie įtikinamo atgrasymo“, – teigė ji.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, vadovaujama Vokietijos karių, turėtų tapti integralia šalyje dislokuojamos vokiečių brigados dalimi. Klausiama, ar Nyderlandai planuoja pratęsti misijos mandatą dar ilgiau ir taip prisidėti prie brigados, K. Ollongren nurodė, jog dėl to bus diskutuojama tiek su Vokietija, tiek su Lietuva.
„Viena priežasčių, kodėl pratęsėme mandatą dar dvejiems metams – iki 2026 m. pabaigos – dėl to, jog esame (brigados – ELTA) plėtros eigoje. Vokietijos planai, kartu su Lietuvos bendradarbiavimu, tampa realybe“, – kalbėjo ministrė.
„Pratęsdami mandatą dar dviem metams, galėsime atidžiai stebėti ir diskutuoti su Vokietija bei Lietuva, pamatyti – ar ir kaip mes galėtume tapti kitos fazės dalimi“, – teigė K. Ollongren.
Savo ruožtu Lietuvos krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas teigė, jog Nyderlandų karių buvimas Lietuvoje – svarbus veiksnys, prisidedantis prie bendros atgrasymo politikos.
„Šiandien Lietuvoje yra 274 Nyderlandų kariai. Tikimės, kad ši misija ir toliau bus tęsiama“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo L. Kasčiūnas.
Lietuvoje nuo 2017 m. vasario dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei (eFP) vadovauja Vokietija. Nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi čia tarnavo kariai iš įvairių sąjungininkų šalių – Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Prancūzijos.
