Naujienos / lrytas.lt
Išplėstinė paieška >>
Viltis rasti Vasario 16-osios akto originalą vis labiau blėsta

Viltis rasti Vasario 16-osios akto originalą vis labiau blėsta

2006-02-13 13:26

Vis labiau blėsta viltis surasti svarbiausią šių laikų Lietuvos valstybės dokumentą - Vasario 16-osios aktą.

Ačiū! Apie klaidą pranešta redakcijai.
Deja, išsiųsti nepavyko. Prašome pamėginti vėliau.
Gaukite lrytas.lt naujienas kiekvieną rytą
Komentarai
Vardas
El. paštas
Komentaras (iki 3000 simbolių)
Istorija
2015-02-28 14:37

Kuo Rusijos degtinės pramonei nusipelnė chemikas D. Mendelejevas

6|2

„Alkoholinis gėrimas, dabar žinomas kaip degtinė, taip buvo pavadintas palyginti neseniai. Iki XVIII a. vidurio jis buvo vadinamas „vino“, ir šis žodis reiškė „grūdų vyną“. „Vodka“ iš pradžių jį imta vadinti neoficialiai. Aukštos kokybės aromatinė degtinė – atskiriant ją nuo prastesnės, daugiausia geriamos valstiečių, – buvo vadinama „nastojka“ (trauktine). Degtinės skonių diapazonas išsiplėtė XIX a. pirmoje pusėje“, – knygoje „Rusai: žmonės už valdžios fasado“ („Tyto alba“, iš anglų k. vertė Vitalijus Šarkovas) rašo Gregory Feiferis.


2015-02-26 18:47

Kaip Rusijoje internetas tapo ir galinga, ir mirtina jėga?

„Bandyti nuspėti ateitį yra tuščias sumanymas, bet matydamas labai dėsningą rusų elgesio tęstinumą aš pesimistiškai vertinu galimybes, kad mano vaikai pamatys Rusiją tampant tikra Europos dalimi, net jeigu artimiausioje ateityje atsisakys savo dabartinio kelio. Paskutinio XX a. dešimtmečio patirtis parodė bent tai, — jeigu apskritai ką nors parodė, — jog šalis yra per didelė ir jos charakteris pernelyg giliai įsišaknijęs, kad greitai pasikeistų.“, – knygoje „Rusai: žmonės už valdžios fasado“ („Tyto alba“, iš anglų k. vertė Vitalijus Šarkovas) rašo Gregory Feiferis.


2015-02-26 14:27

Žaliojo tilto statybos istorijos – juokingos ir graudžios

49|3

Viešojoje erdvėje laužomos ietys dėl aprūdijusių Žaliojo tilto skulptūrų visiškai neįsigilinus į statinio istoriją. Kad su praeitimi išmoktume atsisveikinti be pykčio, „Sostinė“ pateikia šio svarbaus sostinei statinio istorinės raidos bruožus.


2015-02-25 13:23

Sovietmečiu stotelės leido išlaisvinti architektų saviraišką?

Viešojo transporto stotelės – dažnai dėmesio neatkreipiantys miestų infrastruktūros elementai, tačiau prieš kiek daugiau nei 50 metų daugelis jų atrodė visai kitaip. Stotelės tapdavo būdu architektams išlaisvinti saviraišką sovietinės ideologijos rėmuose.


2015-02-24 15:42

Ką atskleidžia vienas garsiausių Antrojo pasaulinio karo kadrų?

3|7

JAV vėliavos iškėlimas ant Suribačio kalno Ivo Džimos saloje – yra vienas žinomiausių Antrojo pasaulinio karo kadrų. Prieš 70 metų padaryta nuotrauka įkūnija amerikiečių pasididžiavimą, tačiau ne visi žino istoriją, kurią šis kadras pasakoja, rašo „Business Insider“.


2015-02-23 14:24

Kokie dar 50 atspalvių? Rusai graibsto knygas apie Stalino seksą

35|11|

Vakaruose vis dar aptarinėjamas filmas „50 pilkų atspalvių“, o štai rusai stebisi visai kitokiomis spalvomis. Šioje šalyje iš knygynų graibstoma Deniso Ignatovo knyga, skirta Sovietų Sąjungos vadovų asmeniniam gyvenimui


2015-02-23 14:24

Gyvybės Gedimino prospektui įpūtė turgaus triukšmas

2|3

Beveik dviejų kilometrų ilgio Gedimino prospekte prieš pusantro šimto metų augo daržovės ir žydėjo sodai. Už dabartinę judrią gatvę reikia dėkoti turgavietei, kuri kažkada buvo perkelta į Lukiškių aikštę. Vilniaus Gedimino prospektas – viena svarbiausių ir žinomiausių Lietuvos sostinės gatvių. Prasidedanti ties Katedros aikšte ir pasibaigianti sulig senuoju XIX amžiaus pradžios statybos Žvėryno tiltu.


2015-02-21 13:08

Vokietijoje pirmą kartą per 70 metų bus išleista „Mein Kampf“

5

Šiuolaikinės istorijos instituto Miunchene specialistai planuoja 2016 metais išleisti Trečiojo Reicho fiurerio Adolfo Hitlerio knygą „Mein Kampf“ („Mano kova“), praneša „The Local“. „Knyga ne propaguos, bet smerks nacizmą“, – pareiškė žurnalistams Šiuolaikinės istorijos instituto direktorius Andreasas Wirschingas.


2015-02-20 17:23

Knygoje „Prieš aušrą“ – XIX a. kultūros veikėjų portretai

4

XIX a. Vidurio Europa nebuvo ramus kontinentas. Nors neatsirado rankos, kuri būtų ėmusi iš naujo braižyti jos politinio žemėlapio kontūrus, revoliucijos židiniai, įsiliepsnodavę tai šen, tai ten, priversdavo suabejoti iliuzine ramybe. Vienos kongreso tvarka pamažu keitėsi, o Europos žandaras – Rusijos imperija, kurios valdžion buvo patekusi Lietuva, artėjo prie socialinių lūžių slenksčio. Rusijos pralaimėjimas Krymo kare buvo lemiamas veiksnys, apsisprendžiant imtis reformų net didžiausiame tautų kalėjime, kokiu buvo Romanovų imperija.


2015-02-20 09:38

Kaip Rusijos kova su „samagonu“ virto Pskovo epidemija?

40|2

„Pskovo srityje kilusi epidemija buvo labai rimta, tačiau tai tik vienas iš keleto regionų, kuriuos tais metais sukrėtė apsinuodijimai. Pasirodė, kad tokį apsinuodijimo atvejų pagausėjimą sukėlė vyriausybės kampanija prieš neteisėtą alkoholio gamybą. Dėl griežtos kovos su ja pakilus kainoms, vis daugiau žmonių ėmė pirkti svaigalus iš juodosios rinkos prekeivių, o šie dažnai atskiedžia juos pigiais pramoniniais tirpikliais, kuriuose alkoholio koncentracija dukart didesnė negu spiritiniuose gėrimuose“, – knygoje „Rusai: žmonės už valdžios fasado“ („Tyto alba“, iš anglų k. vertė Vitalijus Šarkovas) rašo Gregory Feiferis, atvykstantis į Vilniaus knygų mugę.


Populiariausi per 24 val.