Dauguma kurčneregių turi klausos ir regos likučių.
Kurčneregystė yra labai sunki negalia.
Ji trukdo tinkamai bendrauti su aplinka.
Kurčneregiams būtini specialūs lavinimo ir bendravimo metodai.
Dėl negalios specialistų pagalbos kurčneregiams reikia visą gyvenimą.
Medicininė diagnozė yra tik pradžia.
Medikai konstatuoja sutrikimus, o pedagogai ieško būdų padėti.
Mūsų šalyje kurčneregiai pripažįstami kaip aklieji ar kurtieji.
Jei neturi bendravimo įgūdžių, laikomi proto negalią turinčiais žmonėmis.
Gydytoja Dalia ištyrė 60 šios negalios atvejų.
Daugiausia kurčneregystė nustatoma mokyklinio amžiaus asmenims.
Apie vyresnius žmones net nesužinoma.
Nuo praeitų metų įsigaliojo nauja negalios vertinimo sistema.
Tačiau klausa ir rega ir dabar vertinamos atskirai.
Ugdymo vietą pasirinkti kurčneregiams sudėtinga.
Jei vaikas lanko ugdymo įstaigą prie namų, išsaugomas ryšys su šeima.
Bet tada jam ir jo artimiesiems labai trūksta pagalbos.
Yra šeimų, kurios vežioja savo vaikus į specialias mokymo įstaigas.
Tačiau susiduria su buitiniais ir finansiniais sunkumais.
Danija yra šalis, kurioje valstybė ir šeima veikia kartu.
Šioje šalyje yra kurčneregių mokyklų, kurias galima pasiekti tik lėktuvais.
Tačiau kelionių išlaidas padengia ir vaikais pasirūpina valstybė.
Aklųjų ir silpnaregių centre Vilniuje ugdomi 8 įgimtą kurčneregystę turintys vaikai.
Su jais dirba 2 mokytojos, padėjėjos, auklėtoja.
Tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur viskas pritaikyta kurčneregiams.
Čia pritaikyta aplinka, mokymo programos, bendravimo būdai.
Kasmet mokytojų konsultuoti čia atvyksta specialistai iš užsienio.
Apie mokyklą baigusius kurčneregius žinoma nedaug.
Yra vos keli tokie žmonės, kurie įgijo išsilavinimą.
Jie įsijungė į aklųjų bendruomenę.
Savarankiškai gyventi ir pasirūpinti savimi kurčneregiai negali.
Iš ugdymo įstaigų jie grįžta į namus ar globos įstaigas.
Gydytojams didžiausią įspūdį daro skandinavų patirtis.
Švedai turi viską, ko reikia kurčneregiams.
Jie gali nuosekliai ištirti kurčneregį ir teikti visapusę pagalbą.
Viena kurčia lietuvė studentė pasakojo apie Stokholmo universitetą.
Jame paskaitas skaitė kurčneregė lektorė.
Merginai įspūdį darė lektorės intelektas ir gyvenimo džiaugsmas.
Kurčiųjų tėvai pasidalijo patirtimi iš stažuotės Norvegijoje.
Ten kurčneregiais nuosekliai rūpinasi nuo negalios pradžios iki mirties.
Jie lavinami, jiems užtikrintos įvairios paslaugos ir gali dirbti.
Norvegijoje išugdomi kurčneregių savarankiško gyvenimo įgūdžiai.
Londono kurčneregiai ne tik mokosi, dirba, bet ir pramogauja.
Jie lankosi kavinėse, klubuose.
Ir tam kurčneregiai turi asmeninių lėšų.
Pažvelgus į užsienio patirtis, tampa aišku.
Reikia tinkamai pasirūpinti kurčneregiais.
Tada jie gali gyventi pilnavertį ir aktyvų gyvenimą.