Plieninės įėjimo durys tikriausiai išgelbėjo jų gyvybes. Tačiau daugiau nei tuzinas gyvūnų, buvusių prieglaudoje „Give a Paw, Friend“, taip nepasisekė.
„Tai buvo siaubinga, švelniai tariant“, – sako organizacijos vadovė Iryna Didur.
Žmonės puolė padėti tvarkyti griuvėsius ir gaudyti išsigandusius pabėgusius gyvūnus. Vietos energetikos įmonė – pati nuolat atakuojama Rusijos – įrengė naujas plienines duris.
Jautri akimirka fronte: slogią Ukrainos gynėjo kasdienybę praskaidrino katinėlis
„Zaporižioje turime labai gerų žmonių. Daugelis jų atvyksta padėti, ir beveik visus griuvėsius pašalinome per tris dienas“, – BBC pasakojo I. Didur.
Jos vadovaujama organizacija – viena iš daugelio, kuri rūpinasi gyvūnais: aprūpina juos maistu, veterinarine pagalba, suteikia prieglobstį arba padeda evakuoti į saugesnes vietas.
Kitos organizacijos taip pat sterilizuoja benames kates ir šunis, siekdamos kontroliuoti jų populiaciją.
Ukrainoje liko begalė paliktų augintinių – jų šeimininkai buvo priversti bėgti iš fronto zonų, kurias bombardavo Rusija.
Susiję straipsniai
Kiti gyvūnai kovoja dėl išgyvenimo, nes jų šeimininkai žuvo.
Būtent paliktų ir benamių šunų vaizdas paskatino Lalą Tarapakiną įsitraukti į gyvūnų evakuaciją.
„Tai buvo pirmas kartas, kai savo akimis pamačiau gyvūnus ištikusią katastrofą, – sakė labdaros organizacijos „12 Guardians“ vadovė. – Jie ėjo keliu, ir buvo akivaizdu, kad anksčiau tai buvo naminiai augintiniai. Tai buvo siaubinga.“
Ji BBC teigė, kad jos organizacija jau išgelbėjo daugiau nei 40 tūkst. gyvūnų, dažnai iš itin pavojingų teritorijų.
„Daugelis žmonių buvo priversti bėgti apšaudomi, pakeliui netekdami draugų, artimųjų, net galūnių. Jie paliko daugybę gyvūnų, o mes juos evakavome artilerijos ugnies sąlygomis“, – pasakojo ji.
Evakuoti gyvūnai apgyvendinami prieglaudose, perduodami globėjams arba sugrąžinami šeimininkams.
Tokios evakuacijos taip pat padeda išgelbėti žmonių gyvybes – kai kurie savininkai nenori arba negali palikti gyvūnų.
Alla buvo paskutinė savo kaimo Donecko srityje gyventoja, nes rūpinosi katėmis ir šunimis. „Aš juos visus myliu! Kaip galėčiau juos palikti? Tikriausiai pati neišgyvenčiau – man sudužtų širdis“, – sakė ji Ukrainos televizijai.
Sunku išvykti ne tik augintinių šeimininkams. Specialus policijos būrys padėjo vienam ūkininkui iš Sumų regiono pasitraukti kartu su 11 ožkų, nepaisant apšaudymo.
Daugelis ukrainiečių lieka netoli fronto, nes keliauti su gyvūnais sudėtingiau ir brangiau, o saugesnėse vietose sunku rasti būstą, kuriame leidžiama laikyti augintinius.
Dar sudėtingiau išvykti į užsienį – reikalingi dokumentai, pavyzdžiui, patvirtinantys skiepijimą nuo pasiutligės.
Padėti gyvūnams karo metu taip pat labai pavojinga, sako Nate’as Mookas, kurio „Hachiko Foundation“ teikia veterinarinę pagalbą, maistą ir yra įrengusi 150 šėrimo vietų benamiams gyvūnams fronto linijoje.
„Dabar savo komandas turime aprūpinti dronų detektoriais. Važiuojame greitkeliais su apsauginiais tinklais nuo dronų. Kai kuriose vietose teko pasitraukti, nes tapo pernelyg pavojinga. Deja, dalis teritorijų, kuriose pradėjome dirbti 2022 metais, dabar yra nepasiekiamos“, – aiškina jis.
Fronto linijoje benamių gyvūnų tiek daug, kad ukrainiečių kariai juokauja – katės ir šunys tapo įprasta kasdienybės dalimi.
Jau daugiau nei dvejus metus vieną dronų padalinio vairuotoją netoli Kupjansko lydi maltipoo veislės šuo, o 831-oji Myrhorodo taktinės aviacijos brigada turi rainą katę, kuri pasirodo prasidėjus oro pavojaus signalui.
„Jis tiesiog sėdi prie oro gynybos pabūklo – tylus, nejudantis, tarsi ir pats būtų budėjime“, – sako brigados atstovai.
Tačiau kodėl žmonės renkasi padėti gyvūnams tuo metu, kai vyksta didžiulės žmonių kančios ir rizikuojama gyvybe?
„Išgelbėti vieną gyvūną yra tas pats, kas išgelbėti kelis žmones, nes tai suteikia jiems vilties, – sako L. Tarapakina. – Išgelbėję vieną šunį, pradžiuginsite vidutiniškai apie 10 žmonių. Gera matematika, ar ne?“
Prieš pradėdamas gelbėti gyvūnus, N. Mookas vadovavo organizacijai „World Central Kitchen“, kuri maitina krizių paveiktus žmones visame pasaulyje.
„Šunys ir katės neturi pasirinkimo, kas vyksta aplink juos, todėl jie yra visiškai bejėgiai. Jie taip pat patiria traumą, šoką nuo apšaudymo – tą patį, ką išgyvena žmonės“, – sako jis.
Anot jo, tai nėra pasirinkimas padėti vieniems ar kitiems – gyvūnai karų nepradeda.
Parengta pagal BBC.