G. Nausėda antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“, kalbėdamas apie nemažai šaršalo sukėlusį teisininkės Liudvikos Meškauskaitės paskyrimą į LRT tarybą, netikėtai užsiminė apie žurnalistę R. Miliūtę.
„Viena ponia, kurios vidurinis pirštas labai išvystytas, kuri negali niekaip savo laidų be šuns pagalbos pravesti“, – apie žurnalistę pareiškė G. Nausėda.
Netrukus į prezidento repliką socialiniame tinkle „Facebook“ sureagavo ir pati R. Miliūtė. Žurnalistė atsakė kandžiai, į prezidento pasisakymą įtraukdama ir jo augintinį.
Įtempta dvikova iki paskutinės sekundės: priešininkais tapę šunys kovojo dėl vieno
„Čia arba Grikio pavydas ekscelencijos lūpom kalba, arba ekscelencijos nervai nebelaiko, ale bet kuriuo variantu dėkui – dar niekada mums su Meška joks LRP anonsų neprodiusavo. Ir dar nemokamai.
Įvertinkit prodiuserio debiutą“, – rašė R. Miliūtė.
Tad kas žinoma apie augintinius, netikėtai tapusius viešo prezidento ir žurnalistės apsižodžiavimo dalyviais?
Pirmasis šalies šuo Grikis
Susiję straipsniai
G. Nausėdai laimėjus prezidento rinkimus 2019 metais, jo augintinis Grikis neliko nepastebėtas – šuniui neoficialiai buvo suteiktas pirmojo šalies šuns titulas.
Dar pirmąją rinkimų naktį, paskelbus apie pergalę, naujasis šalies prezidentas rinkimų štabe laikė Grikį šalia savęs ir dosniai jį išbučiavo.
Vis dėlto Grikis netrukus dingo iš viešumos ir tik retkarčiais pasirodo pirmosios šalies poros nuotraukose.
LRT.lt anksčiau yra skelbęs, kad pirmojo šalies šunelio duomenys saugomi – Prezidentūros atstovai nėra patikslinę nei jo amžiaus, nei pomėgių ar išdaigų.
Kaip anksčiau rašė LRT.lt, meksikiečių plikojo šuns atstovą G. Nausėda pasirinko todėl, kad šis jam priminė vaikščiojančią piniginę.
Eterio žvaigždė Meška
Žurnalistės R. Miliūtės jorkšyro terjerė Meška, jau skaičiuojanti 13-uosius metus, televizijos eteryje išgarsėjo netrukus po to, kai dėmesio centre atsidūrė Grikis.
2020 metais Meška debiutavo LRT laidoje „Langas į valdžią“ ir tapo savotiška jos eterio žvaigžde.
Apie tai, kaip Meška tapo laidos „vedėja“, R. Miliūtė yra pasakojusi „Lietuvos ryto“ žurnalui „Savaitgalis“.
„Kadangi ta laida turi pramoginį atspalvį, kiek kičinį interjerą, pagalvojome, kad tiktų ir gyvūnas. Dėliojant dekoracijas studijoje atsirado paukščio narvelis, norėjome pasiskolinti papūgą. Kita idėja kilo po pirmos laidos, kurioje vienas Seimo narys kalbėjo apie asilą. Bet su asilu būtų problemų dėl jo dydžio, tad pasirodė, kad šuo – geriausias variantas“, – apie Meškos atsiradimą laidoje pasakojo R. Miliūtė.
Tiesa, Meška yra ne tik televizijos eterio žvaigždė – ji taip pat buvo paramos akcijos „Pagalba Chersono gyvūnams“ draugė.
Nors G. Nausėdos ir R. Miliūtės apsižodžiavime jų augintiniai tapo savotiškais žodžių mūšio „personažais“, tiek Grikis, tiek Meška yra gerokai daugiau nei viešumoje atpažįstami šunys. Skirtingos jų veislės pasižymi savitu charakteriu, išvaizda, elgsena, paskritimi ir net labai skirtingu populiarumu. Tad kuo ypatingi šie du augintiniai ir kokias savybes turi jų veislės?
Jorkšyro terjeras – mažas, bet kupinas energijos šuo
Nors jorkšyro terjeras dažnai įsivaizduojamas kaip nedidelis, rankinėje telpantis augintinis, iš tiesų tai aktyvus, smalsus ir temperamentingas šuo. Lietuvos kinologų draugija (LKD) jorkšyrus apibūdina kaip linksmus, protingus, ištvermingus, ištikimus ir labai prieraišius šunis.
Jorkšyrai puikiai prisitaiko gyventi mieste, tačiau jų nereikėtų laikyti vien dekoratyviniais augintiniais. Šie terjerai mėgsta pasivaikščiojimus, yra energingi ir noriai leidžiasi į įvairias veiklas kartu su šeimininku. Jų temperamentas iš dalies siejamas ir su veislės istorija – XIX amžiuje Didžiojoje Britanijoje išvesti jorkšyro terjerai buvo naudojami graužikams gaudyti.
Su žmogumi jorkšyrai paprastai užmezga glaudų ryšį, yra meilūs ir atsidavę šeimininkui. Kartu jie išlieka smalsūs ir savarankiški – mažas dydis nereiškia ramaus ar pasyvaus charakterio. LKD taip pat nurodo, kad jorkšyro terjerai gali lengvai susidraugauti su kitais namuose laikomais gyvūnais.
Dar vienas išskirtinis šios veislės bruožas – kailis. Jis ilgas, labai švelnus ir šilkinis, auga visą gyvenimą. LKD nurodo, kad jorkšyro terjerų kailis nesišeria ir neturi specifinio kvapo, tačiau jam būtina reguliari priežiūra.
Į Lietuvą pirmieji jorkšyro terjerai atkeliavo 1995–1996 metais iš Lenkijos veislynų. Šiandien tai viena gerai pažįstamų ir mėgstamų mažųjų šunų veislių. LKD ragina norinčius įsigyti jorkšyro terjerą rinktis atsakingai ir kreiptis į LKD klubus.
Jorkšyro terjerai Lietuvoje išlieka viena populiariausių šunų veislių. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, jie patenka į populiariausių šalyje registruojamų šunų trejetuką.
Meksikiečių plikasis šuo – išskirtinės išvaizdos augintinis
Meksikiečių plikasis šuo – viena seniausių pasaulio šunų veislių, kilusi iš Meksikos. Dėl išskirtinės išvaizdos šie šunys iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti neįprasti, tačiau tai nėra vien dekoratyviniai augintiniai.
Veislė priskiriama Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) V grupei – špicams ir primityviosioms veislėms. Meksikiečių plikieji šunys skirstomi į tris dydžius – standartinius, vidutinius ir miniatiūrinius. LKD dokumentuose taip pat nurodomos dvi veislės atmainos pagal kailį – plikieji ir plaukuotieji.
Plikųjų šunų kūną dengia lygi ir švelni oda, o plaukų gali visai nebūti arba jų būti labai nedaug. Būtent išskirtinė išvaizda yra vienas ryškiausių šios veislės bruožų.
Ši veislė turi labai seną istoriją. FCI nurodo, kad meksikiečių plikasis šuo buvo žinomas dar ikikolumbinėje Meksikoje, o jo vardas siejamas su actekų dievu Xolotliu. Šie šunys buvo laikomi ypatingais ir turėjo svarbią vietą senųjų Meksikos tautų kultūroje. Veislė buvo atsidūrusi ties išnykimo riba, tačiau ją pavyko išsaugoti.
Charakteriu šie šunys išsiskiria budrumu ir santūrumu. Veislės standartas taip pat pabrėžia jų harmoningą sudėjimą, judesių lengvumą ir jėgą. Dėl savo prigimties ir istorijos jie gali būti sarginiai šunys, o mažesnių atmainų atstovai dažniau laikomi kaip žmogaus kompanionai.
Viena svarbiausių veislės ypatybių – kailio nebuvimas, tačiau tai nereiškia, kad tokiam augintiniui nereikia priežiūros. Plikųjų atmainų oda yra atvira aplinkos poveikiui, todėl jai būtina skirti daugiau dėmesio nei įprastą kailį turinčiam šuniui.
Nors Lietuvoje ši veislė nėra itin dažna, meksikiečių plikųjų šunų galima išvysti ir šalies šunų parodose. LKD yra skelbusi apie Lietuvos atstovų pasiekimus tarptautinėse parodose – meksikiečių plikasis šuo iš Lietuvos yra tapęs ir pasaulio jaunimo nugalėtoju.
Šiandien meksikiečių plikasis šuo Lietuvoje išlieka gana reta ir išskirtinė veislė, tačiau jos atstovų galima sutikti tiek parodose, tiek tarp šalies gyventojų auginamų augintinių.





