Organizacija teigia, kad praėjus daugiau nei metams susidūrė su ta pačia situacija ir tvirtina, jog tie patys gyvūnų daugintojai ir vėl laiko gyvūnus panašiomis sąlygomis.
„Užburtas ratas: vieni daugina, kiti gelbėja, o gyvūnai kenčia“, – taip savo įrašą pavadino „Mažas draugas“.
Šeši šuniukai ir daugiau nei 5 tūkst. eurų gydymui
Pamatykite: Varėnos r. rasti 57 prastomis sąlygomis laikomi šunys, veisėja pabėgo
Organizacija pasakoja, kad daugiau nei prieš metus Panevėžyje susidūrė su Podhalų šunų daugintoja. Tuomet „Mažas draugas“ perėmė šešis šuniukus, kurių dalis turėjo rimtų kojų problemų.
„Jų gydymui ir fizioterapijai išleidome daugiau nei 5000 eurų“, – teigia organizacija.
Tačiau, anot prieglaudos, istorijos kaina buvo ne tik finansinė. Savanoriai šuniukus vežiojo į veterinarijos klinikas, konsultacijas, tyrimus ir fizioterapiją Vilniuje.
„Tai buvo negydomų gyvūnų skausmas. Tai buvo siaubingos gyvenimo sąlygos, purvas ir aplinka, kurioje šuniukai turėjo augti. Tai buvo žmonių emocijos, laikas ir pastangos bandant ištaisyti tai, ko gyvūnai niekada neturėjo patirti“, – rašoma organizacijos įraše.
Susiję straipsniai
„Mažas draugas“ taip pat nurodo, kad tuo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dėl galiojančio teisinio reguliavimo negalėjo gyvūnų konfiskuoti.
„Bet mums pavyko susitarti su daugintoja ir šuniukus išgelbėti“, – teigia organizacija.
Pasak organizacijos, situacija vėl kartojasi
„Mažas draugas“ teigia, kad tuomet atrodė, jog istorija baigėsi, tačiau, praėjus daugiau nei metams, esą susidūrė su panašia situacija.
„Šiandien, praėjus daugiau nei metams, ta pati daugintoja vėl daro tą patį – tomis pačiomis sąlygomis, o mes vėl esame bejėgiai tai sustabdyti“, – rašoma pranešime.
Organizacija teigia, kad VMVT negali konfiskuoti gyvūnų dėl galiojančių teisės aktų, kurie, jos vertinimu, tokiose situacijose neleidžia pakankamai greitai ir veiksmingai jų apsaugoti.
„Tos pačios problemos. Tos pačios sąlygos. Tik naujos gyvybės“, – teigia „Mažas draugas“.
Organizacija kelia klausimą, kiek kartų prieglaudoms ir gyvūnų gelbėtojams dar teks likviduoti tokių situacijų pasekmes.
„Prieglaudos moka tūkstančius eurų už gydymą, skiria savanorių laiką, organizuoja transportą, veterinarinę priežiūrą, fizioterapiją ir ieško gyvūnams naujų namų.
Tuo metu teisinė sistema neleidžia pakankamai greitai ir veiksmingai sustabdyti tokios veiklos ir apsaugoti gyvūnus“, – rašoma įraše.
Organizacija kreipiasi ir į visuomenę
„Mažas draugas“ pabrėžia, kad, jų vertinimu, atsakomybė tenka ne tik institucijoms.
„Tačiau atsakomybė tenka ne tik institucijoms. Tai yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė“, – teigiama pranešime.
Ypač organizacija išskiria žmones, kurie ieško pigesnio šuniuko ir renkasi gyvūnus be dokumentų.
„Ypač tų, kurie ieško šuniuko pigiau, perka be dokumentų ir sako: „nes į parodas nevesiu, nes nemokėsiu pinigų už popiergalį“ ir pan.
Tačiau kol bus paklausa, tol bus ir pasiūla.
Kol žmonės pirks šuniukus iš tokių vietų, tol atsiras žmonių, kurie juos daugins“, – savo poziciją dėsto organizacija.
„Mažas draugas“ taip pat atkreipia dėmesį į paviešintame vaizdo įraše rodomas sąlygas, kuriomis, pasak organizacijos, gyveno šuniukai.
„Šiame video matote sąlygas, kuriomis gyveno šie šuniukai. Gyvūnai, kuriems nebuvo suteikta reikalinga veterinarinė priežiūra, augo purve ir kentėjo skausmą“, – teigiama įraše.
Organizacija ragina apie gyvūnų gerovę kalbėti ne tik institucijas, bet ir visuomenę.
„Mažas draugas“ pabrėžia, kad neprieštarauja atsakingam gyvūnų veisimui.
„Mes nesame prieš atsakingą veisimą. Mes esame prieš gyvūnų kančią dėl pelno“, – teigia organizacija.