Geriausias pavyzdys – rinkliava už automobilių stovėjimą Vilniuje. Ją renkančios įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovai neslepia, kad tik pusė vairuotojų, gavę priminimus apie nesumokėtus mokesčius, puola atsiskaityti. Kita pusė pranešimus ramiai meta į šiukšlių dėžę – juk ne mokesčių inspektorių raštas.
Štai Julius neslepia, jog jau daugelį metų nemoka už automobilio stovėjimą sostinės gatvėse. Taip jis elgiasi nuo tada, kai buvo panaikinta tvarka, pagal kurią pažeidėjų mašinų ratai buvo blokuojami.
Vairuotojas savotiškai kolekcionuoja visus prie automobilio stiklo valytuvo rastus raginimus susimokėti už visą dieną ir taip išvengti atsakomybės. Jų Julius jau yra surinkęs kelias dešimtis.
Įdomu, kad vilnietis, dažnai automobiliu keliaujantis po Europą, taip pat elgiasi ir kitose šalyse, todėl savo kolekcijoje turi įspėjimų ir raginimų susimokėti iš Briuselio, Vokietijos didmiesčių, Budapešto, kitų miestų.
Tokie užkietėję nemokėtojai Vilniaus biudžetui pridaro šimtatūkstantinių nuostolių, politikams tokie skaičiai kelia nerimą. Anot jų, baudos yra skirtos prevencijai.
Vieną kartą jos nesumokėjęs pažeidėjas ir kitą kartą bandys išsisukti.
Kas kita, pavyzdžiui, baudos už greičio viršijimą. Jas Julius sąžiningai sumoka, nes policija dirba išvien su Mokesčių inspekcija. Jeigu uždelsi, po banko sąskaitą ims kuistis antstoliai.
Tačiau sostinės savivaldybė dedasi esanti savarankiška ir į bendradarbiavimą su mokesčių prievaizdais moja ranka.
Negi Vilniaus valdininkai nežino, kad lietuvis žemai lenkiasi tik tam, kuris gali nesunkiai pasiekti jo kišenę?
