Kas mėnesį greičio viršytojų daugėja tūkstančiais
Lietuvos kelių policijos tarnyba naujienų portalą lrytas.lt informavo, kad naujaisiais policijos greičio matavimo prietaisais „PoliScan FM1“ kas mėnesį užfiksuoja vis daugiau pažeidimų. Šių metų sausį trikojai užfiksavo 6041 greičio viršytojus, vasarį – 10 tūkst. 810, kovą pažeidėjų skaičius išaugo iki 25 tūkst. 614, o iki balandžio 21 d. – net 31 tūkst. ir 33 greičio viršytojus.
Šokiruojanti ir vis auganti statistika verčia kelti klausimus: greičio viršytojai piktybiškai lekia pro trikojus, daugelis lietuvių yra įpratę važiuoti kur kas greičiau nei leidžiama ir galbūt tuomet verta svarstyti apie leistino greičio didinimą atitinkamose atkarpose, o gal metas didinti baudas?
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas, atskleisdamas, kad daugiausia greičio viršytojų Vilniuje fiksuojama S.Batoro g., Nemenčinės plente, Vilniaus vakariniame aplinkkelyje, Geležinio Vilko g., Ozo g., Oslo g., teigia, jog leistinas greitis čia ir taip nėra mažas.
„Šiose gatvėse būna tikrai grubių greičio viršijimų – leistiną greitį viršija 40 km/val. ir daugiau. Šiose gatvėse, kurios paminėtos, greitis yra tikrai ne 50 km/val. Vilniaus vakariniame aplinkkelyje vietomis galima važiuoti net 90 km/val., Geležinio Vilko g. – 80 km/val. Taigi manau tikrai nereikėtų didinti leistiną greitį, čia jo yra pakankamai. Ir apskritai, ar važiuosi leistinu greičiu, ar viršydamas – sutaupysi tik keliasdešimt sekundžių ar minutę. Tikrai daug greitesnis nebūsi“, – pastebi pareigūnas.
Siūlo didinti baudas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas D.Šalomskas, atsakydamas į naujienų portalo lrytas.lt klausimus, kodėl greičio viršytojų nepavyksta pažaboti net naujaisiais matuokliais, pirštu baksnoja į baudų už greičio viršijimą dydžius.
„Manau, kad baudų dydžius reikia vėl peržiūrėti iš esmės. Jei anksčiau būdavo bauda 50 litų, tie 15 eurų šiandien tikrai neatstoja buvusių 50 litų. Reikia gerokai didinti baudas“, – įsitikinęs D.Šalomskas.
Ir išties, baudos už kai kuriuos Administracinių nusižengimo kodekso (ANK) pažeidimus buvo padidintos, o kai kurios – paliktos galioti tokios pačios.
Štai už nelegaliai sugautą vieną lydeką žala gamtai siekia 158 eurus, vienas ungurys žvejui atsieitų 316 eurų, žvejų geidžiamas laimikis lašiša – 633 eurus.
Prie visų šių skaičių, šiurkščiai pažeidus žvejybos taisykles, pridėkime administracinę baudą nuo 86 iki 289 eurų. Ir dar konfiskuokime visus žvejybai naudotus įrankius.
Maža to, jei lašišą niekšas meškeriotojas pagautų ichtiologijos draustinyje, žalos dydį reikėtų dauginti iš trijų. Taigi lašišos išalkusiam žvejui tai kainuotų apie 2 tūkst. eurų.
Pažiūrėkime, kokios baudos siekia greičio viršytojams.
Nustatyto greičio viršijimas iki 10 km/val. – žodinė pastaba arba įspėjimas, greičio viršijimas nuo 11 km/h iki 20 km/val. – 12–30 Eur, greičio viršijimas nuo 21 km/h iki 30 km/val. – 30–90 Eur, greičio viršijimas nuo 31 km/h iki 40 km/val. – 120–170 Eur (su teisių atėmimu nuo 3 iki 6 mėn.), greičio viršijimas nuo 41 km/h iki 50 km/val. – 170–230 (su teisių atėmimu 6–12 mėn.), greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/val. – 450–550 Eur (su teisių atėmimu 12–18 mėn.).
Tačiau jei per metus būsite prasižengęs pirmą kartą – gausite tik pusę minimalios baudos. Atrodo ne tokios jau ir gąsdinančios baudos greičio viršytojams, tuo metu rizika ką nors sužaloti ar atimti gyvybę lekiant didžiuliu greičiu yra tikrai nemaža.
„Kaip matote, viršijant greitį iki 10 km/val. sulaukiate tik įspėjimo, nuo 11 iki 20 km/val. – tik 6 eurai, jei pusė minimalios baudos. Mums dirbant valstybė praranda 20 eurų, o pažeidėjas susimoka tik 6 Eur. Tik kebabo pažeidėjas nesuvalgo ir tiek. Deja, yra kaip yra. Politikai, matyt, nelabai linkę didinti baudų, ypač už greičio viršijimą“, – apgailestavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas.
D.Šalomskas taip pat siūlo pagalvoti apie laikiną vairuotojo pažymėjimo atėmimą tiems vairuotojams, kurie linkę viršyti greitį.
„Manau, kad čia ne balų sistemą reikėtų atkurti, bet, tarkime, viršijus nuo 20 km/val. iki 30 km/val. būtų galima prarasti vairuotojo pažymėjimą porai savaičių. Tai nebūtų ilgalaikis atėmimas, bet kad rimtai pasijustų. Gal į darbą su automobiliu jau negalėsi nuvažiuoti, kils nepatogumų. Kad suprastum. Ir, atitinkamai, bauda turėtų būti normali – pradėkime nuo to“, – galimus variantus siūlo viršininkas.
A.Širinskienė: laukiame policijos pasiūlymų
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė stebisi, kad pareigūnai, matydami problemą dėl baudų dydžių, nesikreipia į komitetą. „Nes kai problemas mato, jie būna labai greiti kreiptis“, – pastebi politikė.
Jos teigimu, pirma serija veiksmų, kad greičio viršytojai pajustų, jog taip lakstyti nevalia, buvo įteisinant naujuosius greičio matuoklius.
„Naujaisiais matuokliais baudas galima išrašyti labai greitai, baudų išrašymas tapo automatizuotu – tai buvo pirmasis žingsnis.
Tuo metu dabar, jei pareigūnai mato, kad baudos yra per mažos, tai Policijos departamentas apie tai gali pranešti. Bet kol kas negirdėjau, kad Policijos departamentas sakytų, jog pagrindinė problema yra baudų dydžiai“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Širinskienė.
Pasak politikės, kai komitete buvo kalbama apie naujuosius modernius greičio matuoklius, buvo akcentuojama, jog pareigūnai negali fiksuoti didžiosios dalies pažeidimų, nes trūksta pareigūnų pajėgumų. „Tuomet ir atsirado greičio matuokliai. Jei kilo kita problema, tikiuosi, būsime apie tai informuoti. Galime peržiūrėti baudų sistemą ir koreguoti, jokios problemos dėl to nėra“, – aiškino politikė.
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės, problemų kyla dėl to, kad ANK keičiamas gabalais, tačiau į jį nežiūrima sistemiškai.
„Vienai institucijai yra mirtinai svarbi viena sritis, kurią ji kuruoja, reikalauja didinti baudas. Vėliau po savaitės ateina kiti ir sako: pas mus irgi baudos neproporcingos. Aš būčiau už tai, kad sistemiškai žiūrėtume į ANK ir baudų sistemą; kad nebūtų taip jog už didesnes valstybės ar teisės saugomas vertybes, jų pažeidimus mokama mažiau, o už mažesnes – didesnes baudas“, – aiškino A.Širinskienė.
Savo ruožtu Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis portalui lrytas.lt teigė, jog departamentas prieš metus buvo pateikęs siūlymus dėl neblaivių vairuotojų ir jie jau priimti. Tuo metu dėl baudų dydžių pasiūlymų esą nebuvo pateikta.
„Vidaus reikalų ministerija taip pat yra parengusi siūlymus įgyvendinant 0 žuvusiųjų programą. Ją įgyvendinant už greičio viršijimą iki 10 km/val. neliktų įspėjimo, būtų tam tikra bauda. Taip pat siūlome griežtinti atsakomybę už šiurkščius ir chuliganiškus KET pažeidimus“, – atsakė R.Matonis.
