Į Lietuvą per tris savaites grįžo 826 vilkikai iš Baltarusijos, srautas sumažėjo

Anot jo, iki antradienio vidurnakčio per Medininkų pasienio kontrolės punktą iš viso grįžo 412 sulaikytų vilkikų, per Šalčininkų – 414.

Pastarąją parą per Šalčininkų punktą grįžo 10, per Medininkų – 4 vilkikai. Pasak VSAT atstovo, nors paskutinę parą į Lietuvą per Šalčininkų pasienio kontrolės punktą iš Baltarusijos grįžo 10 sulaikytų transporto priemonių, prieš tai tris paras skaičius buvo vienaženklis.

„Šalčininkuose praeitą parą – 10, bet prieš tai tris dienas paeiliui buvo 3, 6, 9. Per tris savaites skaičiai akivaizdžiai sumažėję“, – naujienų agentūrai „Elta“ antradienį teigė jis.

„Prieš tai pastarąsias tris paras Šalčininkuose gana ženkliai skaičiai buvo sumažėję, nors prieš tai visas paras čia ir 40, ir 38, ir 20. Lygiai tas pats ir Medininkuose – ten jau šešias paras iš eilės vienaženkliai skaičiai, nors irgi prieš tai buvo po kelias dešimtis“, – aiškino G. Mišutis.

Bendras krovininių transporto priemonių srautas per abu pasienio kontrolės punktus, VSAT atstovo teigimu, praeitą parą siekė apie 200.

Tuo metu dalį vežėjų vienijančios asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas teigė, kad nedidelė dalis vežėjų važiuoja aplink per Latviją, taip pat dalis Lietuvoje registruotų transporto priemonių, kurias naudojo Lenkijos vežėjai, šalį paliko per Baltarusijos ir Lenkijos pasienį.

Vis tik, anot jo, konkretūs skaičiai nėra žinomi, o VSAT pateikti duomenys gali rodyti, kad didžioji dalis nusprendusių išsivežti transporto priemones tai jau padarė.

„Yra galimybė grįžti per Rusiją, Baltarusiją į Latviją, per Latviją – mes to skaičiaus nežinosime, bet jis nėra didelis. Lenkų vežėjai, kurie turi puspriekabes su lietuviškais numeriais, grįžo per Baltarusijos–Lenkijos pasienį, jiems buvo padaryta išimtis“, – „Eltai“ teigė jis.

„Matyt, visi, kurie planavo atsiimti, jau baigia tą padaryti, o kiti, kurie dar galvoja arba svarsto, ar verta, dar liks“, – pridūrė E. Mikėnas.

VSAT teigė krovininio transporto vienetu skaičiuojanti ne tik atskiras krovininio transporto priemones, bet ir jų junginius – vilkikus kartu su puspriekabėmis.

Tuo metu „Linavos“ vadovas pažymėjo, kad vilkikai su puspriekabėmis turėtų būti skaičiuojami kaip du atskiri vienetai.

„Su tais skaičiais vėl bus skaičių karas, todėl mes nesiėmėme skaičiuoti ir tokios galimybės net neturime. 800 su viršumi – klausimas VSAT ir muitinei: čia tik vilkikai ar vilkikai su puspriekabėmis? Jei vilkikai su puspriekabėmis, tai reiškia, grįžo 1,6 tūkst. ir daugiau“, – aiškino E. Mikėnas.

„Vėl prasidės tas karas, kuris buvo. Mes buvome išvadinti melagiais, nesusiskaičiuojančiais, o iš tikrųjų realus grįžusiųjų skaičius, ką rodo dabar grįžę vilkikai, yra artimas mūsų pradiniam skaičiui“, – akcentavo jis.

„Linavos“ prezidentas tikino, jog Lietuvos muitinė, pateikusi VSAT duomenis atitinkančius skaičius, nepatikslino, ar tai yra vilkikai, ar puspriekabės, ar jų junginiai.

Kaip anksčiau yra minėjęs G. Mišutis, abiejuose pasienio kontrolės punktuose įvažiavimas į Lietuvą vyksta per atskiras juostas, tad atvykimas neužtrunka. Didžioji dalis šių vilkikų su Lietuvos numeriais vairuotojų yra Baltarusijos piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje.

Pirmieji vilkikai į Lietuvą iš Baltarusijos, kur buvo sulaikyti, grįžo ankstų kovo 24 dienos rytą, 5 val.

Kaip skelbė „Elta“, krizė pasienyje kilo po to, kai iš Baltarusijos į Lietuvą kelis mėnesius buvo leidžiami kontrabandiniai oro balionai, trikdę Vilniaus oro uosto veiklą, o dėl to Vyriausybės sprendimu pernai spalio pabaigoje buvo uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktai.

Reaguodamas į šį Lietuvos sprendimą, Minsko režimas uždraudė lietuviškiems vilkikams judėti šalies viduje, transporto priemones jie buvo įpareigoti laikyti specialiose aikštelėse, už tai iš įmonių dabar reikalaujama susimokėti.

Visgi, kaip skelbta, turtą susigrąžinti siekiantiems vežėjams kilo sunkumų, nes mokėjimus reikia atlikti Baltarusijos įmonei, kuriai taikomos europinės sankcijos, tad bet kokie sandoriai gali būti laikomi sankcijų pažeidimu.

Sprendimą paleisti sulaikytus vilkikus Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka priėmė kovo 23 d.