Idėją mažinti greitį keliuose jau senokai palaiko Seimo narys, buvęs Lietuvos banko pirmininko pavaduotojas ekonomistas Raimondas Kuodis.
Nors parlamentas kol kas tokios idėjos nesvarsto, tarp ekonomistų ir ekspertų verda įnirtingos diskusijos, o jie susiskirstę į priešingas stovyklas.
Siūlo iš anksto užkirsti kelią „nesąmonėms“
Sostinėje startuoja Gariūnų viaduko remontas: vairuotojams siūlomi alternatyvūs keliai
Ekonomistas Marius Dubnikovas, per metus automobiliu nuvažiuojantis apie 60 tūkst. kilometrų, aiškino, jog greitis yra saugumo parametras ir ribojimas, kad nenusižudytume. O taupymas, anot jo, jau kiekvieno asmeninis klausimas, nes gali paskui sunkvežimius taupydamas kad ir 90 kilometrų per valandą greičiu autostrada važiuoti.
„Pastebėjau, kad ši tema įgauna pagreitį, Kuodis pastoviai apie tai rašo, dabar ir Mačiulis („Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, Nerijus – Red.) prisijungė, ir tik laiko klausimas, kai koks nors uolus pasaulio gelbėtojas registruos įstatymo pataisas.
Tikrai piktinuosi tokiais svarstymais. Pats, kai niekur neskubu važiuoju pirma juosta 110 km/h ir niekas man netrukdo, bet turiu galimybę važiuoti 130km/h esant reikalui. Ir galiu priimti sprendimą. Jei sumažinsime (greitį – Red.), tada aplips autostrados dar greičių matuokliais. Visi dirbs, gaudys ir administruos.
Stabdom nesamones pačioje pradžioje, kol vėl neprisireguliavom ir po to nepajudiname. Išviso siųlyčiau limitą pakelti iki 150 km/h magistralėje, kad būtų galima rinktis kokiu greičiu noriu važiuoti. Apskritai Vokietijoje toks kelias kaip Vilnius-Kaunas dažnai neturi jokio greičio ribojimo“, – feisbuke skelbė M. Dubnikovas.
Susiję straipsniai
Beje, Vokietijoje, kuri garsėja neribojamu greičiu automagistralėse, buvo rimtai svarstoma įvesti jo apribojimus. Tačiau kol kas šios idėjos atsisakyta.
Kas, jei litras dyzelino kainuos 4 eurus?
Savo ruožtu Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius pasitelkė pavyzdį iš bandymų, kuriuose dalyvavo dyzelinė „Mazda CX-5 AWD“. Važiuojant iki 100 km/h greičiu degalų sąnaudos siekė 4,87 l/100 km, o iki 130 km/h – 6,86 l/100 km.
Tad sutaupyta apie porą litrų dyzelino šiam atstumui, arba maždaug 4,4 euro dabartinėmis kainomis. Prarasta 14 minučių.
„Ar visų Lietuvos gyventojų laiko kaina viršija 18 eurų už valandą? Matyt, yra įvairiai ir labai priklauso nuo to, kokiu metu tas laikas skaičiuojamas. Tai kokia čia yra greičio ribojimo prasmė? Atrodytų, kiekvienas tegu ir skaičiuoja savo pinigus. <...>
Pabandysiu paaiškinti kokia to ribojimo prasmė. Ji atsiranda, kai iškyla degalų krizė. Kai atsiranda reali grėsmė, kad degalų iš viso pritrūks.
Galima leisti viską sutvarkyti rinkai. Degalų pradėjus trūkti, imtų tiesiog augti dyzelino kaina. Ir augti iki tol, kol dyzelino vartojimas sumažėtų tiek, kad užtektų visiems, kas tą dyzeliną už tokią kainą įpirktų. 2 eurai už litrą? Vartojimas nemažėja?
Tada 2,5 eurų už litrą, 3 eurai už litrą, 4 eurai... Kol galų gale vairuotojai patys ims mažinti greičius, keliauti su kaimynais, dirbti iš namų ir važinėti autobusais ir traukiniais“, – socialiniame tinkle tokią viziją piešė M. Nagevičius.
Tačiau, anot jo, toks scenarijus blogas tuo, kad sukeltų didelę socialinę įtampą skirtingas pajamas dirbančių žmonių visuomenėje: jei dyzelinas kainuos 4 eurus už litrą, dalis žmonių, kurie gauna mažas pajamas, negalės net į darbą nuvažiuoti, o kitas toliau važinės 150 km/h greičiu iš Vilniaus į Klaipėdą.
„Todėl Vyriausybė, siekdama, kad dyzelimo kaina nepasiektų tokių socialiai skaudžių ribų, ir svarsto galimybę riboti jo vartojimą dar tame lygyje, kai kaina nėra labai aukšta.
Čia, kad suprastumėte tokių sprendimų, apie kuriuos jau kalba Europos Komisija, logiką.
Tai kodėl tada Vokietijos vyriausybė nutarė kol kas tokių priemonių nesiimti, jei tai veikia kaip prevencinė priemonė kainos kilimui?
Manau yra keli paaiškinimai. Pirma, matytk kol kas vertinama, kad dyzelino turėtų pakakti dabartiniam poreikiui patenkinti.
Antra, matyt vertinama, kad net tokiu atveju, jei Vokietija sumažintų 20 proc. dyzelino vartojimą, tai nesustabdytų kainos augimo, kadangi Vokietija yra tik nedidelė bendros dyzelino rinkos dalis (tuo labiau Lietuva)
Ir trečia, politiškai tai būtų labai nepopuliari priemonė, nuteikianti rinkėjus prieš savo vyriausybę. To politikai niekada nenori. Tai tegu jau geriau ta kaina labiau paauga, bus mažesnė politinė žala“, – aiškino LAIEK prezidentas.
D.Umbraso nuotr.
Pasitelkė asmeninį pavyzdį
Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas pasakojo pastaruoju metu kelis kartus darbo vykęs iš Vilniaus į Klaipėdą, Kauną. Neviršydamas maksimalaus 130 km/h greičio sakė aplenkęs kokius 70–80 procentų automobilių. Vadinasi, jo nuomone, vairuotojai sąmoningai renkasi taupesnį važiavimo būdą, todėl jokie ribojimai nėra reikalingi.
„Suprantu, kai Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje vyko Lietuvos blokada, neturėjome naftos, tuomet tikrai reikėjo taupyti degalus. Tačiau dabar jų yra pakankamai, tai negi talonus jiems įvesti reikia?
Apskritai taupyti reikia viską, kad ir maistą. Tai gal tuomet visiems ir dietą nustatykime?“, – kritiškai apie planus riboti greitį valdžios sprendimais portalui Lrytas.lt atsiliepė saugaus eismo ekspertas.
Kada jau gresia tikros baudos
Beje, magistralėse geru oru ir palankiomis vairuoti sąlygomis nemažai vairuotojų spusteli greičio paminą ir kartais šiek tiek viršija leidžiamas greičio ribas. Daugeliui kyla klausimas, ar tebegalioja vadinamoji tolerancijos riba, kai už viršijimą iki 10 km/h nėr baudžiama.
Anot policijos, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytą teisinį reguliavimą, leistino greičio viršijimas iki 10 km/h paprastai užtraukia įspėjimą.
„Tačiau ši nuostata nepanaikina pačios pareigos laikytis nustatyto leistino greičio. Vairuotojai visais atvejais privalo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, įskaitant nustatytą maksimalų leistiną važiavimo greitį. Leistino greičio viršijimas, net ir nedidelis, laikomas teisės pažeidimu“, – paaiškino policijos atstovai.