Toljatyje įsikūrusios „AvtoVAZ“ gamyklos inžinieriams išmonės netrūko, tačiau ne visi jų kūriniai pasiekė serijinę gamybą.
Neretai naujo rusiško koncepcinio modelio pasirodymą lydėdavo didžiulis ažiotažas, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys, tačiau juos taip pat greitai visi iš pamiršdavo.
Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje Toljačio transporto industrija turėjo grandiozinių planų, kurių pagrindas buvo bendradarbiavimas su kanadiečių kompanija „Magna International“.
Juos plėtojant rusams netgi pavyko sukonstruoti universalią platformą ir jos pagrindu sukonstruoti keletą prototipų.
Buvo netgi įvardintos datos, kada prasidės naujųjų modelių serijinė gamyba ir paruošti kainoraščiai.
Visgi pro gamyklos vartus taip ir neišvažiavo nė vienas naujos kartos automobilis.
Avtovzgliad.ru portalas apžvelgė penkis įdomiausius šio laikotarpio koncepcinius modelius.
1. „Neoklasika“ (VAZ-2115)
2000-ųjų pradžioje Toljačio gamyklos konstruktoriai dar mėgino įpūsti naujos gyvybės senajai „Žigulių gamai ir sukūrė VAZ-2115.
Pirmasis šio modelio prototipas buvo pristatytas 2002 metais Maskvos parodoje.
„AvtoVAZ“ inžinieriai tą kartą nusprendė neišradinėti nieko naujo.
Buvo paimta sena galiniais ratais varomo „Žigulio“ platforma ir suprojektuotas naujas kėbulas. Šis buvo sulipdytas iš turimų ir naujai pagamintų detalių.
Priekyje sumontuotas iš „Chevrolet Niva“ paimtas 1,7 litro variklis ir mechaninė penkių laipsnių pavarų dėžė.
„Neoklasika“ neoficialiai vadintą modelį buvo ketinama pristatyti su sedano ir universalo kėbulais.
Šis automobilis turėjo tapti derama pamaina visai gamai – pradedant nuo „ketvirtuko“ ir baigiant „septintuku“.
Visgi galiausiai šis projektas buvo įvertintas kaip nepelningas, o modelio serijinė gamyba taip ir neprasidėjo.
2. „Lada Siluet“ (VAZ-2116)
Tai buvo vienas iš pirmųjų projektų, paruoštų ant naujos priekiniais ratais varomų modelių platformos, kurią rusų inžinieriai tobulino kartu su kolegomis iš „Magna International“.
VAZ 2116 žymėjimą gavęs pirmasis prototipas buvo šiek tiek didesnis už įprastą C segmento modelį. Publikai jis buvo pristatytas 2006 metais Maskvoje vykusioje parodoje.
Buvo planuojama montuoti benzininius 1,6 ir 1,8 litro darbinio tūrio variklius, kurių maksimali galia siekė atitinkamai 102 ir 128 AG. Vėliau šią gamą ketinta papildyti turbodyzeliniu motoru.
„Lada Siluet“ pavadinimą eksportui gavęs modelis turėjo būti gaminamas ne tik su sedano, bet ir su universalo bei hečbeko kėbulais.
2009 metais turėjo prasidėti šio modelio serijinė gamyba, tačiau tuomet buvo suformuotas naujas aljansas „Renault-Avtovaz“.
Rusai skelbia, kad reikalaujant prancūzams darbai ties VAZ-2116 projektu buvo sustabdyti.
2014 metais gamintojas galutinai atsisakė planų atgaivinti šį modelį.
3. „Lada C-Cross“
Ant tos pačios kartu su kanadiečiais parengtos platformos Toljačio gamyklos konstruktoriai paruošė ir pirmąjį savo šiuolaikišką miesto visureigį. „C-Cross“ pavadintas modelis Maskvos parodoje debiutavo 2008 metais.
Serijinio modelio kėbulo ilgis turėjo siekti 4400 milimetrų, o priekinius arba visus keturis jo ratus turėjo sukti benzininiai 1,6, 1,8 ir 2 litrų varikliai.
„Lada C-Cross“ ant surinkimo linijos turėjo pasirodyti 2011–2012 metais, o kainuoti nuo 400 iki 450 tūkst. rublių (nuo 5500 iki 6100 eurų).
Tačiau projektas serijinės gamybos nepasiekė dėl tos pačios priežasties. Prancūzai neva reikalavo, kad miesto visureigis būtų gaminamas ant jų platformos B0.
Taip galiausiai 2016 metais pasirodė „Lada X-Ray“. Šiam modeliui buvo pritaikytas ne vienas iš „C-Cross“ paskolintas techninis sprendimas.
4. „Lada C Concept“
Tai yra dar vienas numarintas projektas, kuris buvo paruoštas ant kartu su kanadiečiais sukurtos platformos.
„Lada C Concept“ prototipas pasaulinei publikai buvo pristatytas 2007 metais vykusioje Ženevos automobilių parodoje.
Sportiškas trijų durų hečbekas su 2 litrų benzininiu varikliu išsiskyrė rusiškiems automobiliams nebūdingu išraiškingu išorės dizainu. Jo linijas nupiešė vienas iš Toljačio dailininkų.
Šis modelis nebuvo panašus į jokią kitą iki tol gamintą rusišką mašiną. Vėliau jo stiliaus detalės taip pat nebuvo niekur panaudotos.
Eksperimentuodami dizaineriai taip pat panaudojo ir naują logotipą, tačiau šis taip pat neprigijo.
Skelbiama, kad ruošdami prototipą rusų inžinieriai dalį techninių sprendimų nusižiūrėjo nuo Vokietijos gamintojų.
Prekybos salonuose automobilis turėjo pasirodyti 2009 metais, o jo kaina galėjo siekti 450 tūkst. rublių (5500 eurų).
5. „Lada Revolution 3“
Koncepcinis lenktynėms skirtas kupė „Lada Revolution 3“ debiutavo 2008 metais Paryžiaus automobilių parodoje.
Dar po metų Frankfurte buvo pristatytas bendrojo naudojimo keliams pritaikyto to paties pavadinimo modelio maketas.
Automobilyje turėjo būti montuojamas 2 litrų benzininis variklis su turbina. Maksimali jo išvystoma galia galėjo siekti 245 AG, o įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/val. būtų trukęs 5,9 sekundės.
Trauka galiniams ratams būtų perduodama per mechaninę šešių laipsnių pavarų dėžę.
Sportinis automobilis turėjo sverti vos daugiau nei vieną toną. Jo kėbulo ilgis buvo 4200, o plotis – 1800 milimetrų.
Rusiškos technikos entuziastai su „Lada Revolution 3“ siejo dideles viltis, tačiau serijinė šio modelio gamyba taip ir nebuvo pradėta.
