JUDU atstovė patikina, kad vairuotojams nėra daug ko baimintis, naujasis automobilis nefiksuos kitų nusižengimų, jis skirtas tikrinti vietinės rinkliavos apmokėjimą.
„Automobilis važiuos mieste ir skenuos valstybinius numerius, bet jis skirtas rinkliavos kontrolei. Jis nefiksuos Kelių eismo taisyklių pažeidimų, automobilio pastatymo po ženklais ar kitoje neleistinoje vietoje, fiksuos tik vietinės rinkliavos mokėjimo atvejus“, – sako L.Juknevičienė.
Vis dėlto, pašnekovė sutinka, kad įdiegus papildomų funkcijų, automobilis galėtų fiksuoti ir kitus pažeidimus, tačiau pirmiausia pradedama nuo mažų vidinių problemų.
„Technologija yra ganėtinai plati ir plačiai pritaikoma. Miesto reikmėms kol kas pradėjome nuo rinkliavos kontrolės. Sprendžiame savo vidinius klausimus ir problemas, nes tikrai kontrolierių pajėgos nėra didelės, o miestas auga, rinkliavos vietų skaičius taip pat auga.
Kad tinkamai atliktumėme savivaldybės pavestą funkciją, reikėjo kažkokio sprendimo. Mes nusprendėme eiti šiek tiek novatorišku keliu – ne priimant papildomai žmonių, o pasitelkiant technologijas“, – pasakoja L.Juknevičienė.
Sklando palyginimas, kad šis automobilis atliks 16 žmonių darbą, tačiau JUDU atstovė su tuo nevisiškai sutinka ir sako, kad mažinti kontrolierių skaičiaus įmonė neplanuoja.
„Ir taip, ir ne. Skaičiuotas atitikmuo, kokie yra pajėgumai nuskenuoti valstybinius numerius, jeigu automobilis dirbtų 16 valandų ir kiek reikėtų žmonių, kad irgi atitiktų tas apimtis, kurias padarys automobilis.
Mes tikrai turime mažesnes kontrolierių pajėgas ir apie kontrolierių mažinimą net negalvojame, nes sprendėme, kaip užtikrinti tą kontrolę, neplečiant ir nepriimant papildomų žmonių“, – dėsto L.Juknevičienė.
Pasak pašnekovės, kontrolieriai toliau dirbs savo darbą, tačiau labiau koncentruosis į tam tikras miesto vietas, nes naujasis automobilis yra naudingas ilgesnėms atkarpoms.
„Jie savo darbą dirbs kaip įprastai, bet daugiau koncentruosis miesto centre, nes gatvės ten yra siauresnės. Senamiestis, miesto centras, tai automobilį sukioti po siauras gatveles yra tikrai nenaudinga ir beprasmis darbas. Jis labiau tinkamas ilgesnėms atkarpoms, kur yra daugiau stovėjimo vietų, kur nėra uždarų aikštelių ir kiemų. Tai tokias vietas, senamiestį, centrą, daugiau kontroliuos pėstieji kontrolieriai. Jie papildys vieni kitus, bus miksuota sistema: pėstieji kontolieriai ir plius ši automatinė sistema“, – kontrolierių darbo poykčius aiškina L.Juknevičienė.
Laidos klausytojai tikina, kad kitose šalyse irgi tokių automobilių yra, JUDU atstovė tokią mintį patvirtina, tokią sistemą jau turi Lenkija.
„Mes nesame pionieriai šitoje vietoje ir tikrai puikiai dirba šita kontrolė Lenkijos miestuose: Gdanske, Gdynėje, tiek Varšuvoje. Baltijos šalyse lyg nėra, kiek buvo pristatyta. Kaunas jau startavo su panašia sistema, bet mūsų yra pilnai automatizuota“, – sako L.Juknevičienė.
Sistema nuskenuos numerį, užfiksuos pažeidimą, o sukaupus pakankamą vairuotojų duombazę, juos apie padarytą nusižengimą informuos elektroniniu paštu.
„Idealiu atveju turėtų būti taip, kad ir laišką išsiunčia iš tos sistemos. Bet kadangi mes, kaip įmonė, neturime visų vairuotojų duomenų ir kontaktinių elektroninių paštų, tai mes kol kas negalime skaitmeniniu būdu informuoti mūsų vairuotojų.
Tai pereinamuoju laikotarpiu paliekame ir tuos geltonuosius pranešimo lapelius, kad nebūtų didelio šoko. Kol kas lapeliai lieka, bet mes tuo pačiu labai raginame vairuotojus registruotis mūsų svetainėje. Ir jeigu vairuotojas užsiregistruoja nurodydamas savo elektroninio pašto adresą, jis pereinamu laikotarpiu gaus pranešimą ir elektroniniu paštu, ir ras ant stiklo paliktą geltoną lapelį.
Ilgainiui, kai susikaups tikrai pakankama duomenų bazė, norėtumėme atsisakyti geltonų lapelių. Tai ir tvarumo prasme yra ženkliai geresnis sprendimas, nes tie lapeliai yra ant specialaus popieriaus, plastifikuoti ir tikrai didelis kiekis jų yra spausdinama ir paliekama. Tuo labiau, kad žmonės yra įpratę. Jie gauna iš „trikojų“ tuos pačius pranešimus elektroniniu paštu, nieko naujo“, – apie tolimesnį pranešimų siuntimą pasakoja L.Juknevičienė.
Šiuo metu pilnai automatizuoti sistemą trukdo ne tik vairuotojų informavimas, bet ir popieriniai dokumentai, kurių sistema negali nuskaityti, pavyzdžiui, neįgaliųjų statymo kortelės.
„Kitas dalykas yra neįgaliųjų asmenų statymo kortelės, kurios irgi yra popieriniame formate. Visoms Europos Sąjungoms šalims yra nustatytas vienodas formatas ir jokia automatinė sistema negali jų nuskaityti, nes kortelės yra tiesiog popieriaus lapas su tam tikrais atributais.
Kitos šalys irgi sprendžia šitą klausimą dalindamos papildomas korteles ar klijuodamos lipdukus, kad automatinė sistema galėtų nuskaityti. Mes konsultavomės ir su įvairiomis žmonių su negalia organizacijomis, jie supranta, kad reikia judėti priekį, jog keičiasi pasaulis ir visi eina į skaitmeninę erdvę.
Tai prašysime laisvanoriškai registruoti neįgaliųjų statymo korteles. Joms bus suteikiamas elektroninis leidimas, kurį nuskaitys sistema. Tai yra ilga istorija ir užtruks šiek tiek laiko.
Kiek žinome, Europos mastu jau yra planuojami pakeitimai dėl kortelės skaitmeninimo ir kitokio formato. Pereinamasis laikotarpis padės išvengti beprasmio ir nereikalingo nusižengimų fiksavimo bei streso žmonėms, kurie turi leidimą.
Į arčiausiai esančio kontrolieriaus plančetę ateis pranešimas, jis nueis į konkrečią vietą ir įsitikins, ar yra neįgaliojo kortelė, ar nėra ir tada patvirtins tą pažeidimą arba jį tiesiog atmes“, – kylančias problemas aptaria L.Juknevičienė.
Kaip teigia saugaus eismo ekspertas, ši technologija kelia keletą klausimų, su kuriais buvo susidūrę ir kiti tokias sistemas įsisvedę miestai, su vienomis problemomis susitvarkyti pavyko, su kitomis ne. Vilniui taip pat reikės įdėti nemažai pastangų, norint visiškai automatizuoti tokį procesą.
„Natūralu, kad technologijas žmonės diegia tada, kai nori sutaupyti arba neužtenka žmogiškųjų išteklių. Tai aš, kaip supratau, duotuoju atveju tiek Vilniaus, tiek Kauno savivaldybės, bando įdiegti šias technologijas todėl, kad tą patį kilometrą pravažiuoti automobiliui ir tą patį kilometrą praeiti žmogui užtrunka ilgiau.
Kitose šalyse visų pirma darydavo bandomąjį projektą, tai yra, neperka tokių automobilių neeikvoja piliečių lėšų, bet sudaro galimybę, paleidžia automobilį ir žiūri, kiek naudos duoda ir kiek yra išlaidų.
Automobilis pavažinėja ir žiūrima, kiek pažeidimų jis fiksuoja. Antras dalykas – kaip tiksliai yra fiksuojami pažeidimai. Trečias dalykas – kaip tuos pažeidimus automatizuotai perteikti žmonėms. Dalis miestų buvo pasirinkę variantą turėti registrų duomenų bazes tam, kad automatizuotų procesą, bet susidurdavo su labai nemažai problemų.
Ką jau pastebėjo pašnekovė, tai neįgaliųjų transporto priemonės, dar pabrėžiu, kad ne tik neįgalusis gali vairuoti, nes žmogus yra su negalia ir jį vežioja tas asmuo, kuris gali.
Dar vienas dalykas, su kuriuo susidūrė bandomieji projektai, kad automobiliai gali nuskaityti numerius, kurie pastatyti tik kampu į kelią arba statmenai į kelkraštį, nes tų automobilių, kurie buvo pastatyti linijoje, numerių paprasčiausiai nesugebėdavo nuskaityti, nebent Vilniaus technologija bus kitokia.
Kitas momentas, kad pagal Kelių eismo taisykles tiek Lietuvoje, tiek Europoje, jos yra standartizuotos, automobilyje negalima naudotis mobiliąja įranga, jeigu automobilis nesustojęs ir neišjungtas variklis.
Jeigu aš noriu pasistatyti automobilį, aš turiu įsijungti mobiliąją programėlę, susivesti ir išsiųsti, tai užtrunka tikrai ne vieną ir ne dvi sekundes. Automobilis per sekundę pravažiuoja pro kelkraštį visą automobilį. Per sekundę nesumokėsite už automobilio stovėjimą, o jeigu einate sumokėti į artimiausią automatą, užtruksite mažiausiai minutę. Ar patikros automobilis stengsis nevažiuoti dideliu greičiu?
Gal savivaldybė ir apsvarstė šituos klausimus, juos turėjo ir kiti miestai. Vienus išsprendė, kitų ne. Jie pasidalino patirtimi, kaip jie bandė tau klausimus spręsti, bet aš nežinau, iš kur Vilnius tą technologiją pirko, nes pasaulyje buvo trys gamintojai. Dabar, manau, jau labai daug bus tų gamintojų, kurie gali šitą technologiją daryti.
Paminėjo apie duomenų bazių kaupimą. Turiu pasiūlymą, nes tą išbandė ir kitur. Jeigu norite turėti žmogaus duomenis, turite kažką jam duoti. Kai kurie duodavo nemokamus bilietus kelis kartus per mėnesį,“ – pasakoja V.Sadauskas.
Vis dėlto, JUDU atstovė tikina, kad bandomasis projektas buvo atliktas ir atsakymus į užduotus klausimus savivaldybė turi. Be to, automobilis per 15 min. tą pačią vietą tikrins du kartus, kad būtų sudaryta galimybė tinkamai atsiskaityti už automobilio stovėjimą.
„Kodėl jūs darote prielaidą, kad mes nebandėme projekto? Bandėme praėjusiais metais, gegužės mėnesį ir į visus šituos klausimus atsakymus turime.
Pradėkime nuo to, ką daryti žmogui, kuris eina į parkomatą? Šitas sprendimas yra unikaliai Vilniui sukonstruotas taip, kad automobilis pravažiuoja vieną kartą, o po 15 minučių pravažiuoja antrą kartą tuo pačiu maršrutu ir tada sulyginami valstybiniai numeriai. Jeigu po antro skanavimo yra tie patys numeriai, tada yra tikrinama, ar yra apmokėjimas, ar yra leidimas, leidžiantis stovėti nemokant.
Pavyzdžiui, stovi elektromobilis, jis turi elektroninį leidimą, sulyginamas numeris, viskas gerai, uždaroma ir iš karto ištrinama informacija.
Jeigu yra nustatoma, kad nei mokėjimo, nei leidimo nėra, tada siunčiama suformuota informacija į kontrolieriaus planšetę, jis nueina ir įsitikina, ar yra neįgaliojo kortelė palikta, ar kiti leidimai, tarkime, rezervuota vieta.
Rezervuotos vietos skaitmeniniame žemėlapyje yra pažymėtos, nes žemėlapis labai tikslus ir yra tikrai fiksuojama 40 cm paklaida“, – stovėjimo apmokėjimo klausimą aiškina L.Juknevičienė.
Į V.Sadausko pastebėjimą, kad automatinės kontrolės automobilis gali nenuskenuoti visų automobilių numerių dėl stovėjimo kampo, JUDU atstovė atsako, kad sistemą mato viską taip, kaip žmogaus akis ir užfiksuoja abu numerio ženklus, todėl ši problema neturėtų kilti. O neįgalieji galės įregistruoti ne vieną automobilį.
„Dėl kampų, automobilis skenuoja viską taip pat, kaip mato žmogaus akis. Ir pastatytą vieną paskui kitą, ir 45 laipsnių kampu į šaligatvį, ir statmenai šaligatviui, jokio skirtumo.
Valstybinį numerį skanuoja iš abiejų pusių, pavyzdžiui, automobilis stovi palei gatvę lygiagrečiai, tai pirmiausiai paima užpakalinį ženklą, pravažiuoja ir paima priekinį ženklą. Tą, kuris yra ryškesnis, atiduoda į į duomenų bazę. Nėra taip, kad nematytų. Važiavome į pristatymą Upės gatve ir išilgai šaligatvio stovinčias mašinas puikiausiai skanavo ir fiksavo.
O apie neįgaliųjų dar klausimą, faktas, kad vežioti gali ne vienas žmogus mums yra žinomas ir mes jį įsivertinome. Prašydami registruoti statymo korteles, mes suteiksime galimybę žmogui registruoti du automobilius. Tik tiek, kad vienu kartu galės stovėti, tik vienas automobilis. Tas, kuris turės pasidėjęs tą kortelę fiziškai ant savo palangės.
Šituo sprendimu dar sprendžiame kitą labai didelę problemą, kortelės labai dažnai yra padirbamos, jomis naudojasi tie žmonės, kurie neturi teisės naudotis lengvata.
Kai žmogus miršta ar atsitinka nelaimė, šitos kortelės nesurenkamos ir jos toliau sėkmingai naudojamas giminaičių. Turime integraciją su neįgalumo ir darbingumo tarnyba, patikrinsime, ar ta kortelė yra legali, galiojanti ir tik tada leisime priregistruoti valstybinius numerius ir juos žmogus galės kartą per 24 val. pasikeisti pats be jokių problemų“, – į užduotus klausimus atsako L.Juknevičienė.
Įmonės JUDU atstovė atskleidė ir kiek kainavo ši nauja sistema.
„Technologija kainavo apie 200 tūkst. Čia pati sistema, programinė įranga ir kameros „protas“. Mes skaičiavome ir atsiperkamumą. Lygiai taip pat darėme projektą, sprendimas atsiperka per nepilnus metus“, – teigia L.Juknevičienė.
V.Sadauskas tikina, kad apie bandomąjį projektą nebuvo plačiai girdima iš žiniasklaidos, tačiau nei tuo metu, nei dabar nėra atsakoma, kodėl žmonės turėtų norėti registruotis į bendrą sistemą, duomenų bazę, kad jiems būtų atsiunčiami pranešimai, kokios paskatos bus pasitelkiamos. Be to, nėra aišku, kaip konkrečiai sąveikaus automatinės kontrolės automobilis ir pėstysis kontrolierius, kai automobilis bus nutolęs gerokai už miesto centro ribų.
Anot JUDU atstovės, savivaldybei nėra privaloma pranešti, kad vairuotojas nesusimokėjo už stovėjimą, nes tai yra jo pareiga, todėl registracija prie svetainės suteiks lengvatinį laikotarpį, per kurį jis galės susimokėti rinkliavą. O naujuoju automobiliu galės vykti du kontrolieriai, kurie užtikrins sklandų darbų vykdymą.
„Vienas dalykas, kad tie, kas prisiregistravo, turi 168 val. susimokėti pranešimui, ne baudai, o dienos rinkliavai, kad nebūtų pradedama administracinio nusižengimo teisena, nes pagal įstatymą mes nebūtinai turime informuoti vairuotojus, kad jie nesumokėjo, nes vairuotojo pareiga yra sumokėti laiku pastačius automobilį. Jis turi lengvatinį laikotarpį susimokėti rinkliavą.
O dėl važinėjimo, tai – darbo organizavimas. Į mašiną gali sėsti du kontrolieriai ir puikiausiai važiuoti, išlipti, apeiti ir padėti lapelį“, – sprendimo būdus pateikia L.Juknevičienė.
