Augimas – nedidelis
Remiantis „Regitros“ pateiktais duomenimis, šiemet iki lapkričio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota kiek daugiau nei 117 tūkstančių naudotų ir virš 22 tūkstančių naujų lengvųjų automobilių.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, naudotų automobilių šalyje buvo įregistruota penkiais procentais, o naujų – beveik šešiais procentais daugiau.
Tai galėjo lemti sumažėjusi lustų tiekimo problema, kuri ilgino naujų automobilių gamybos laiką, tačiau, pasak automobilių rinkos žinovo, metai buvo palankesni nei praėję, bet tai tik kelio į atsigaunančią rinką pradžia.
„Palankesni metai nei prieš tai buvę – taip. Tačiau manau, kad tai tik kelio į priešpandeminį lygį pradžia. Lustų trūkumo problema pastebimai mažėja, naujų transporto priemonių gamybos terminai spartėja, todėl naujo automobilio pasirinkimas ir vėl tampa patraukliu pasirinkimu.
Tai turi įtakos ir naudotų automobilių importo iš Vakarų tempams – vietinėje rinkoje sumažėjo jų paklausa“, – sako automobilių skelbimų portalo „Autoplius.lt“ atstovas Gintenis Dauparas.
Verslininkai šiemet stengėsi susikoncentruoti ir atstatyti rinką, tačiau iššūkių kilo dėl vis kylančios tarpbankinės „Euribor“ palūkanų normos.
„Ankstesni metai buvo pilni iššūkių, prie kurių reikėjo prisitaikyti, galbūt šie metai naudotų automobilių pardavėjams buvo tie, kuriais norėjosi susikoncentruoti į pardavimus, kad pašaliniai veiksniai nepaveiktų verslo.
Kaip bebūtų – to išvengti nepavyko, nes karas Ukrainoje turėjo įtakos, galbūt ne tokios didelės. Kurį laiką pardavimai sulėtėjo, bet greitai sugrįžo į savo vėžes, kainos stabilizavosi ir nebekilo.
Iš kitos pusės – su kiekvienu mėnesiu šie metai darėsi sudėtingesni dėl padidėjusio „Euribor“, kuris tiesiogiai atsiliepė pardavimams“, – pasakoja automobilių pardavimo įmonės „Longo LT“ direktorius Paulius Valiukėnas.
Nors pateikti duomenys rodo, kad bendras metinis Lietuvos automobilių parko amžius išliko toks pat – 16,2 metų, tačiau atsinaujinimo greitu metu nereikėtų tikėtis, nes ketvirčių duomenys rodo, kad šalies gyventojai vis dar perka senesnius nei metinis vidurkis automobilius.
„Vidutinis Lietuvos keliais važinėjančio automobilio amžius 2023 metų III ketv. duomenimis siekia 16 m. ir 9 mėn. Automobiliai šalyje sensta jau daug ketvirčių iš eilės.
Kadangi sumažėję importo kiekiai šiek tiek turėjo įtakos parko amžiui – galimas senėjimo lėtėjimas. Tačiau parko amžių veikia ir daugiau veiksnių, pavyzdžiui, iki šiol nesutvarkytas ir atvirkščiai nei planuota veikiantis „taršos“ mokestis“, – įžvalgomis dalinasi G.Dauparas.
Išaugo rečiausių variantų pasirinkimas
Naudotų automobilių rinkoje ir šiemet pirmauja vokiški automobiliai, kuriems lietuviai ištikimi jau ilgą laiką, tai „Volkswagen“, BMW, „Audi“ ir „Opel“ bei švedų „Volvo“, kuri šiais metais iš penketuko išstūmė japonų „Toyota“ automobilius. Šios penkios automobilių markės sudaro beveik pusę naudotų automobilių, kurie buvo įregistruoti šiemet.
Šiemet didžiausią įregistruotų naudotų automobilių dalį sudaro dyzelinu varomos transporto priemonės, jos užima daugiau nei 63 proc. šios rinkos.
Iki 2023 lapkričio 1 d. išaugo hibridinių automobilių, kurie yra varomi dyzelinu ir elektra, palyginti su praėjusiais metais, jų žmonės nusipirko daugiau nei dvigubai – įregistruoti 1485 tokie automobiliai ir tai yra 131 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau bendroje rinkoje jie sudaro vos 1,2 proc.
Kaip teigia pašnekovas, jų sėkmę galėjo lemti tai, kad vairuotojui dyzelinas yra ekonomiškai naudingesnis nei benzinas, nes pasibaigus elektros energijai, hibridinio automobilio sąnaudos yra didesnės nei įprastų, nes baterija sveria daugiau. O bendroje rinkoje neužima didelės vietos, nes nedidelė dalis automobilių gamintojų siūlo tokį variantą.
Neatsilieka ir vien elektra varomų automobilių pasirinkimas, kuris išaugo beveik 75 proc., palyginti su duomenimis iki praėjusių metų lapkričio, tačiau ir jie bendroje pirmą kartą įregistruotų naudotų automobilių rinkoje sudaro mažiau nei 2 proc.
„Visi daug kalba apie taršą, apie elektromobilių pirkimo skatinimą, buvo ir įvairios programos iš valstybės, kurios paskatino įsigyti elektromobilį. Kitas momentas, kad su laiku į naudotų automobilių rinką ateina vis daugiau elektromobilių įperkamų lietuviams.
Sakyčiau, kad viena pagrindinių problemų su elektromobiliais yra pasiūla, nedaugelis gali sau leisti elektromobilį, tačiau su laiku pasiūla didės ir elektromobilių pardavimai augs, visi eina link to“, – galimas elektromobilių priežastis vardina P.Valiukėnas.
Populiariausi – hibridai
Naujų automobilių rinkoje – kiek kitokie vėjai. Mėgstamiausiomis lietuvių markėmis tapo „Toyota“, „Volkswagen“, „Škoda“, „Kia“ ir „Audi“, kuri iš pernykščio penketuko išstūmė „Nissan“. Šios penkios markės sudaro daugiau nei 54 proc. visų įregistruotų naujų automobilių.
Iki šių metų lapkričio 1 d. įregistruota beveik 6 proc. daugiau naujų automobilių nei pernai per tą patį laikotarpį, tačiau, pasak rinkos žinovo, džiaugtis, kad ši rinka atsigauna – dar anksti.
„Manau, kad naujų automobilių rinka jau jaučia geresnius laikus. Progresas turėtų būti juntamas ir ateinančiais metais. Tačiau visiško atsigavimo 2024 metai tikėtis dar nereikėtų – pandemijos stipriai išbalansuoti skaičiai atsispindės metinėje statistikoje“, – perspėja G.Dauparas.
Didžiausią naujų pirmą kartą šalyje įregistruotų automobilių rinkos dalį užima benzininiai ir benzinu bei elektra varomi hibridai – po kiek daugiau nei 37 proc. Kai dyzelinu varomi automobiliai sudaro beveik 12 proc. Per šiuos metus kol kas įregistruoti 2828 dyzeliniai automobiliai.
Tai gali būti susiję su artėjančiu draudimu pardavinėti dyzelinius automobilius bei elektromobilių ir hibridų subsidijavimu.
Kaip pasakoja P.Valiukėnas, gali būti, kad renkantis naują automobilį skiriasi ir klientų norai. Jeigu žmogus iškart galvoja, kad nori pirkti dyzelinį automobilį, maža tikimybė, kad iš prekybos vietos jis išvažiuos su hibridu ar elektromobiliu, tačiau, jeigu žmogus galvoja apie benzininį variklį ir jam atsirado proga įsigyti elektromobilį, jis gali ja pasinaudoti.
Prognozuoti neskuba
Vis dėlto, nors atrodo, kad šių metų rezultatai gali nuteikti pozityviai, tačiau pašnekovai neskuba pateikti prognozių ateičiai, nes automobilių rinka vis dar išlieka pakankamai nestabili, o įtempta politinė situacija irgi gali turėti įtakos.
„Kol kas yra stebimas stabilus rinkos atsigavimas. Naujų automobilių gamybos terminai trumpėja, į mūsų šalį pradeda importuoti vis daugiau automobilių, o kainos rodo stabilizacijos ženklus. Norėtųsi sakyti, kad rinka lėtai žengia pirmyn, tačiau šiuo laikotarpiu sunku kažką prognozuoti. Bet koks geopolitinis posūkis gali sumaišyti kortas“, – sako G.Dauparas.
Be to, įregistravus automobilį, dar nereiškia, kad jis yra sėkmingai parduotas žmogui ir nors transporto priemonių registracija rodo augimą, verslininkams gali būti sudėtinga jį parduoti.
„Nesutikčiau, viena yra įregistravimas, kita yra pardavimai, nebūtinai visi įregistruoti automobiliai jau yra parduoti. Taip pat didelę neigiamą įtaką pradėjo daryti „Euribor“ kilimas, kuris tikrai pristabdė tiek naujų, tiek naudotų automobilių pardavimus.
Visi buvo optimistiškai nusiteikę ir vežė naudotus automobilius į Lietuvą, tačiau „Euribor“ padarė savo“, – paklaustas, ar metai automobilių rinkai buvo pakankamai palankūs, atsako įmonės „Longo LT“ direktorius.
Baiminamasi, kad būtent kylančios palūkanų normos gali būti kliūtis, nes žmonėms reikia vis labiau pasispausti ir perplanuoti savo biudžetus, o automobilis – pakankamai didelių finansinių resursų reikalaujantis pirkinys.
„Labai sunku prognozuoti, daug priklausys nuo „Euribor“, nes tai lemia ne tik pardavimus išsimokėtinai ir bendras klientų pajamas. Pavyzdžiui, didesnis „Euribor“ – didesnės išlaidos už būsto paskolą. Bet kuriuo atveju tikimės, kad tai pradės mažėti ir paskatins naudotų automobilių prekybą ir metais bus geresni nei šie“, – teigia P.Valiukėnas.
