Praėjęs penktadienis vilniečiams buvo tikrai neeilinis – dėl intensyvaus sniego sostinės gatvėse žmonės buvo įkalinti valandų valandas. Niekam nenorint ir vėl patirti to paties, pradėta ieškoti ne tik kaltųjų, bet ir išeičių.

Socialiniame tinkle netgi surengtos ilgiausios penktadienį įvykusios vilniečių kelionės iš darbo į namus paieškos.

Gyventojai dalinosi, kad kelyje praleido maždaug tiek, kiek įprastai trunka darbo diena. O kai kurie ir dar ilgiau.

„7 val. (Iš darbo apie 15.00, namie 22.00, Pilaitė – N. Vilnia“, – „Facebook“ dalijosi Jolanta.

[[ge:lrytas:lrytas:40812292]]

„Kolega iš Liepkalnio pajudėjo 16.30, Grigiškėse buvo 2.15 nakties. Beveik 10 valandų“, – teigė Indrė.

„Ar spėsiu būti darbe 8:30 pirmadienį, jei važiuosiu dabar?“ – šeštadienį situaciją ironizavo vienas socialinio tinklo vartotojas.

Ir vėl prisiminė metro

[[ge:lrytas:lrytas:40929844]][[ge:lrytas:lrytas:40915582]][[ge:lrytas:lrytas:40891327]]

Laikyti kantrybės egzaminą teko tiek važiuojantiems automobiliu, tiek viešuoju transportu. Gyventojai dalijosi, kad atkarpoms, kurias įprastai įveikia per 5 minutes, prireikė kelis kartus daugiau laiko. Ir tai – visai ne piko metu, o maždaug apie 19 val. vakaro.

O partijos „Lietuva – visų“ pirmininkas Aleksandras Nemunaitis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad Teodoro Narbuto gatvėje esanti įkalnė troleibusams tapo neįveikiama.

„Miestui ilguoju laikotarpiu reikalingas metro. Tiek požeminis, tiek antžeminis.

[[ge:lrytas:lrytas:40911745]]

Benkunskas gi (nors jam liko vos metai valdžioje) užsispyręs dėl tramvajaus (nuo Zuoko nukopijavo).

Vilniaus sąlygomis – siauros gatvės ir žiemos su ledu bei šlapiu sniegu – metro yra patikimesnis sprendimas nei tramvajus.

Tramvajus gi dažnai važiuoja miesto gatvėje per užpustytus iešmus (bėgių perjungimus) bei per sankryžas su automobiliais.

Didžiausia bėda jam žiemą – automobiliai, kurie užstato bėgius“, – rašė A.Nemunaitis.

Pripažįsta – taip problemų būtų mažiau

Pati savivaldybė šios idėjos nekomentavo – rekomendavo kreiptis į savivaldybės įmonę „Judu“, kuri atlieka studiją dėl metro sistemos įrengimo Vilniuje.

„Judu“ komunikacijos vadovė Milda Lomsargienė portalui Lrytas teigė, kad studijos išvadų kol kas nėra. O situaciją keliuose penktadienį, jos teigimu, apsunkino ne tik sniegas, bet ir kelius užblokavę vilkikai. Tai sukėlė iššūkių trijose vietose – ties Gariūnais, Tūkstantmečio žiede ir Savanorių prospekte.

Todėl ji sutinka, kad tramvajai šiuo atveju bėdos neišspręstų – jei bėgių trasą kirstų strigę automobiliai ar vilkikai, sustotų ir bėginis transportas.

„Esant ekstremalioms sąlygoms – pūgai, plikledžiui – reikia ir nuolatinės bėgių priežiūros. Jei tramvajus važiuotų bendrame sraute, tai jis būtų įstrigęs lygiai taip pat“, – sakė M.Lomsargienė.

Vis tik pašnekovė pripažino, kad požeminiam transportui pūga neturėtų tokios įtakos.

„Tikrai dirbame ties šiuo klausimu ir miestas svarsto įvairias papildomas keliavimo alternatyvas“, – užtikrino pašnekovė.

Atlikti galimybių studiją dėl kitų transporto priemonių jau ne kartą prašė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, Miesto plėtros komiteto narė Rasa Baškienė. Ji pripažįsta, kad yra didžiulė metro idėjos šalininkė ir mano, kad toks viešasis transportas padėtų išvengti spūsčių esant tiek sunkioms oro sąlygoms, tiek įprastai.

„Jeigu yra metro, kuris važiuoja po žeme arba jeigu išlenda į viršų, tai niekas jam kelio neužstoja.

[[ge:lrytas:lrytas:40944597]]

Pavyzdžiui, Kopenhagoje yra metro, kuris važiuoja be jokio vairuotojo. Mane tai sužavėjo – iš centro mes atsidūrėme miesto pakraštyje per kokias 10 minučių. Čia yra išeitis Vilniui. <...> Tai yra labai brangu, aš viską suprantu. Miestas tobulėja, didėja ir nereikia užkirsti kelio svajonėms, kurios gali būti realizuotos“, – sakė tarybos narė.

Anot R.Baškienės, yra daug formų, kaip finansuoti šią idėją ne vien iš miesto biudžeto, bet ir pritraukiant verslą. Svarbiausia, pašnekovės teigimu, atlikti rimtą galimybių studiją, o į svarstymus įtraukti ir visuomenę.

Siūlo į situaciją pažvelgti realistiškai

Kad patogus, išplėtotas viešasis transportas paskatintų dalį žmonių nevažiuoti asmeniniu automobiliu ir taip sumažintų kamščius, mano ir vairavimo instruktorius, ekspertas Artūras Pakėnas.

„Visi Vilniaus vairuotojai, net tie, kurie neturi šeimoje į mokyklas einančių vaikų, gerai žino, kada yra mokinių atostogos. Kai tik prasideda mokinių atostogos, taip iš karto Vilniuje išnyksta kamščiai. Didelė dalis žmonių nusprendžia nebevažiuoti.

Tai reiškia, kad neegzistuoja tokio absoliutaus poreikio važiuoti savo mašina, daugeliu atvejų žmonės tiesiog veža savo vaikus. Jei būtų kažkokia padori alternatyva, jie mielai pasinaudotų asmeniniu automobiliu“, – svarstė A.Pakėnas.

Jis sutinka, kad esant sudėtingoms oro sąlygoms, metro būtų tinkamas susidariusių spūsčių sprendimas. Tačiau yra viena bėda.

„Kol padarys metro, aš jau nebesulauksiu. Stadioną kiek metų stato“, – į Nacionalino stadiono statybas dėmesį atkreipė ekspertas.

A.Pakėnas mano, kad galimybės išplėtoti dabartinį sostinės viešąjį transportą nėra pakankamai išnaudotos.

„Aš paklausinėju žmonių, kažkam jau dabar labai patogus viešasis transportas. Kažkas gyvena netoli stotelės, dirba netoli stotelės. O kitai daliai labai nepatogu. Tai reiškia, kažkaip galima pasiekti, tiesiog reikia nenuleisti rankų ir pasižiūrėti, kur nepataikyta.

<...> Miestas keičiasi, atsiranda nauji kvartalai, nauji prekybos centrai, reikia paanalizuoti, kur eina pagrindiniai srautai, susidaro kamščiai, juda transportas, ir ten paleisti daugiau viešojo transporto“, – pridūrė pašnekovas.

Turi ne vieną pastabą

Kalbėdamas apie Vilniaus gatves penktadienį užklupusį chaosą, A.Pakėnas sakė pastebėjęs, kad kai kurie vairuotojai nemoka važiuoti ant slidžios kelio dangos.

„Mašinos slysčiojo, nepajudėjo iš vietos, bet koks sniego grumstelis padarydavo kelią nepravažiuojamu, nors jei būtų geresnės padangos ir labiau patyrę vairuotojai, to būtų galima išvengti.

[[ge:lrytas:lrytas:40944593]]

Man teko važiuoti į Tauro kalną – kai kurie vairuotojai net nesugebėjo įvažiuoti į kalniuką su lengvąja mašina. Panašu, kad dalis vairuotojų vis tik tikėjosi prasmukti žiemą su kažkokiom nudilusiom arba universaliom padangom, kurios šitu oru buvo visiškai netinkamos“, – pastebėjo vairavimo instruktorius.

Pasiteiravus, kodėl į įkalnes galėjo neįkilti viešasis transportas, A.Pakėnas sakė, kad tam įtakos galėjo turėti kelių priežiūra.

„Ar buvo nuspręsta barstyti druska, ar smėliu ir skaldele. Jei buvo barstoma tik druska, tai blogai – ji neveikia, kadangi šalta.

<...> Panašu, kad didžiąją dalį gatvių tiesiog valė. Tą dieną turėjau keletą pamokų ir važiavau apie keturias valandas, sutikau ne vieną automobilį, kuris valė, bet kad būtų gerai barstoma, tikrai nepastebėjau. Barstymas buvo prastas ir slidumas išliko“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.

Paaiškino, kaip buvo prižiūrimi keliai

Tuo metu Vilniaus savivaldybės aplinkotvarkos bendrovės „Grinda“ Komunikacijos komandos vadovė Vita Ramanauskaitė sakė, kad kelių barstymui buvo naudojamas druskos ir smėlio mišinys.

„Prie tokios žemos temperatūros druska nelabai veikia. Tirpina, bet daug lėčiau. Kandagi buvo didelis minusas, mes būtinai turėjom maišyti su smėliu.

Tos baisios spūstys buvo dėl vilkikų, kurie negalėjo pakilti į įkalnes. Kadangi greičio neišvysto, jie važiuoja lėtai, tada tas sniegas, kuris nuolat krenta, per lėtą važiavimą prisispaudžia prie kelio ir iš karto ledėja“, – sakė V.Ramanauskaitė.

Anot jos, šioje situacijoje reikia įsivertinti daugybę aplinkybių – daugiau nei parą užsitęsusį nenutraukiamą snygį, stiprų šoninį sniegą ir žemą temperatūrą. Tai, pašnekovės teigimu, nulėmė, kad tirpinimo priemonės veikė ne taip efektyviai, o užtikrinti įprastai gerų eismo sąlygų nebuvo galima.

„Mes atitinkamai dar daugiau dėmesio skirsime įkalnėms, nuokalnėms, tiltams, viadukams – toms padidinto pavojingumo zonomos“, – apie tai, ką ketinama tobulinti, jei situacija pasikartotų, pasakojo „Grindos“ atstovė.

Tuo metu „Judu“ atstovė M.Lomsargienė sakė, kad dar yra vertinama, ką būtų galima padaryti geriau. Tačiau jau yra sustiprintas budinčių ekipažų darbas kritinėse vietose, peržiūrėti technikos paskirstymo maršrutai.

O pasiteiravus apie viešojo transporto organizavimą, paaiškėjo, kad yra gana ribotos galimybės darbo dieną išsiųsti daugiau autobusų tais maršrutais, kurių stotelėse penktadienį žmonėms teko ilgokai palaukti.

„Penktadienis yra darbo diena. Jei tai būtų savaitgalis, be abejo, kad transporto priemonių rezerve būtų daugiau. Bet darbo dieną visos transporto priemonės yra išvažiavusios“, – pridūrė ji.

Kelionė namo užtruko ilgiau nei visa darbo diena: po chaotiško penktadienio pasiūlė sprendimą Vilniui