Kaip skelbia LTG, grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ pasirašė sutartį su jungtinės veiklos partneriais „Kauno tiltai“ ir „Geležinkelio tiesimo centras“, kurie įgyvendins naujos geležinkelio jungties į Rūdninkų karinį poligoną projektavimo ir statybos darbus. Pagal pasirašytą sutartį, rangovas darbus atliks per 970 dienų laikotarpį, o projekto vertė – apie 30 mln. eurų (įskaitant PVM).
„Džiugu, kad karinio mobilumo projektai pagaliau išvydo šviesą. Prieš kelias savaites pasirašėme sutartį įrengti dvigubos paskirties krovos aikštelę Palemone, o tai strategiškai svarbu mūsų kariuomenei bei sąjungininkams. Taip pat (planuojame – ELTA) įrengti visiškai naują vėžę į Rūdninkų poligoną, tam, kad kareiviai, karinė technika ir reikalingos medžiagos efektyviausiu būdu pasiektų naujai įrenginėjamą objektą“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje kalbėjo grupės įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.
Vėliau po Vyriausybės posėdžio tai patvirtino ir susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Šiandien dar turime naujienų, kad „LTG Infra“ pradeda atšakos link Rūdninkų poligono tiesimo rangos darbus, o tai yra ypatingai svarbu Vokietijos brigadai. Tai yra realūs darbai, kurie jau prasideda – turėsime geležinkelio atšaką į Rūdninkų poligoną. Taip pat prasideda Palemono intermodalo plėtra, o tai taip pat turi didelę svarbą perkraunant sąjungininkų karinę techniką nuo europinės vėžės ant posovietinės vėžės“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė J. Taminskas.
„Tai padės kariniam mobilumui, karinei technikai pasiekti Vilnių, Klaipėdos uostą ir atvirkščiai. Pradėjome vystyti du projektus projektus, kurie skirti būtent kariniam mobilumui ir mūsų saugumui“, – pabrėžė ministras.
Pasak grupės generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko, jungtis iki poligono galėtų reikšmingai prisidėti prie didesnio keleivių srauto.
„Matome papildomą keleivių srautą atsiradus Rūdninkų poligonui. Važiuojant iš miesto kareiviams, galėtume organizuoti vežimus iki pat Rūdninkų, kas galėtų pridėti apie 1 mln. keleivių per metus“, – posėdyje teigė E. Lazauskas.
Anot LTG grupės, projektu numatoma įrengti 1520 mm pločio vėžės privažiuojamąją geležinkelio atšaką nuo tarpstočio Jašiūnai–Stasylos iki Rūdninkų karinio poligono. Kartu bus įrengta visa būtiniausia geležinkelių infrastruktūra – nuo kelio pagrindo ir sankasos iki tiltų, pralaidų bei pervažų.
Teigiama, kad poligono teritorijoje atsiras krovos ir manevravimo keliai, turintys galines rampas, pritaikytas net ir sunkiajai karinei technikai, bus įrengti jungiamieji keliai, apšvietimas bei specialiai kariams pritaikyta įlaipinimo ir išlaipinimo platforma.
LTG vis labiau akcentuoja bendradarbiavimą su Lietuvos bei sąjungininkų kariuomenėmis
Anot E. Lazausko, LTG grupė pastaruoju metu vis labiau akcentuoja pasirengimą kritinėms situacijoms ir didina bendradarbiavimą su kariuomene bei Lietuvos partneriais užsienyje.
„Gynybos ir pasirengimo X dienai klausimas šiandien pas mus yra labai aštrus. Mes viduje tikrai turime kelis matymus, kaip galime geriau pasiruošti. Kalbu apie evakuacijas – tikrai daug dirbame su Vidaus reikalų ministerija (VRM) dėl mobilizacijos, yra įvairūs mokymai, kaip mes neramiais laikais galėtume padėti evakuoti kaip įmanoma daugiau žmonių“, – tikino E. Lazauskas.
„Iš kitos pusės, intensyviai dirbame su sąjungininkų kariuomenėmis – pernai praktiškai 70 proc. karinės technikos buvo pervežta geležinkeliais. Rengiamės ir srautams atėjus Vokietijos brigadai, deriname veiksmus su kitomis valstybių įmonėmis dėl technikos pervežimo per sienas, kaip jį organizuoti“, – kalbėjo jis.
Pasak LTG grupės vadovo, prie to prisideda dabar dažniau viešai aptarinėjama „karinio šengeno“ idėja. Kaip teigia E. Lazauskas, dabar kareivių ar karinės technikos pervežimas iš geležinkeliais iš skirtingų šalių iki Lietuvos galėtų užtrukti mėnesius, tad šio mechanizmo efektyvinimas yra tikrai reikalingas.
„Šiai dienai yra naujas terminas „karinis šengenas“, apie kurį šnekame. Geležinkeliu dabar negalėtum paprastai gauti leidimų – tai skirtingose valstybėse galėtų užtrukti mėnesius. Jei norėtume, kad iš Olandijos atvažiuotų kariai, turėtume paraiškas pradėti pildyti prieš metus, o tai tikrai nėra geras mechanizmas. Europos Komisijoje taip pat jau kalbama apie visus procedūrų pakeitimus, kad pagalba pas mus galėtų greičiau atvažiuoti, kai jos reikės“, – aiškino įmonės generalinis direktorius.
LTG grupė tikisi prisidėti prie gamybos procesų gynybos pramonėje
Anot E. Lazausko, LTG grupė tiki, kad gali bendradarbiauti su gynybos pramonės įmonėmis ne tik pervežant krovinius, bet net prisidedant gamybos procesuose, o metų viduryje įmonė gali net pasiekti susitarimą šioje srityje.
„Turime tokią atskirą besiformuojančią gynybos industrijos šaką ir į ją žiūrime su didžiuliu susidomėjimu. Regime galimybes dalyvauti gynybos pramonėje, gaunant iš to papildomas pajamas. Šnekame su skirtingomis gynybos įmonėmis ir deriname, kaip galėtume padėti surinkti dalį karinės technikos, tad tikimės, kad metų viduryje turėsime naujienų ir pavyks su viena kompanija gana didelį susitarimą, kur mūsų specialistai galės prisidėti prie gamybos“, – tikino LTG vadovas.
„Mes turime didelį, platų depų tinklą, kuriose yra visa technika reikalinga sunkiam kilnojimui. Ten taip pat dirba elektrikai, šaltkalviai ir mechanikai. Tas bazes esame parodę potencialiems partneriams arba užsakovams ir jie mato tikrai geras perspektyvas. Dirbame su Krašto apsaugos ministerija, žiūrime į ateinančias gynybos pramonės įmones ir kaip galime prisidėti prie to, didindami savo pajamas. Failas augantis, svarbėjantis ir mes dedame daug pastangų“, – teigė jis.
Galimybių LTG grupei dalyvauti gamyboje neatmetė ir susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
„Gynybos pramonės skatinimo momentai – didesnis dalyvavimas gynybos holdingo apimtyje, nes tikrai infrastruktūra, depai ir žmonės galėtų tai daryti bei įeiti į konkursus su gynybos pramonėje dalyvaujančiais subjektais“, – sakė ministerijos atstovas.
Kaip skelbta anksčiau, Krašto apsaugos ministerija (KAM) sausį jau pasirašė maždaug 1,33 mlrd. eurų (su PVM) vertės sutartis su Rūdninkų miestelio antrojo etapo vystymo konkursą laimėjusiomis bendrovėmis – „Fegdos“ ir „Conres LT“ įmonių valdoma „Rudina“ ir statybų bendrove „Merko statyba“.
Planuojama, kad užbaigus statybas Rūdninkuose, maždaug už 23 km į pietus nuo Vilniaus ir už 35 km nuo sienos su Baltarusija, 170 hektarų plote, įsikurs karinė bazė, skirta iki keliems tūkstančiams karių.
Bazė turėtų pradėti veikti 2028 m. pradžioje.
ELTA primena, kad Berlynas 2023 m. rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 m. į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.