Nors vairuotojai tai pristato kaip pigesnę alternatyvą, autoservisų tinklo „Toptis“ vadovas Artūras Mačiūnas įspėja – tokie eksperimentai gali baigtis rimtais techniniais gedimais, kurie gali kainuoti tūkstančius eurų.
Degalų kainų pasiutpolkė
Prasidėjus kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose ir šoktelėjus „Brent“ žaliavinės naftos kainai, degalai Lietuvoje ėmė brangti kone kasdien. Nors dar kurį laiką rinkos dalyviai ramino, kad bent kol kas pokyčiai nėra dramatiški, situacija pasinaudojo degalinės – kainos be stabdžių šovė į viršų.
Ekonomistė įžvelgia nežymų Lietuvos atsparumą muitams: iki Irano karo buvo matomas atsigavimas
Praėjusį savaitgalį dyzelino kaina nemažoje dalyje degalinių laikėsi ties 1,89 Eur/l riba, tačiau jau kovo 9 d. šie degalai kai kur perkopė ir 2 Eur/l ribą.
Vietoj dyzelino – aliejus
Kainoms nemažėjant, vairuotojai puolė iekoti vis kūrybiškesnių būdų sutaupyti – kai kurie vietoje dyzelino į automobilių bakus pila įvairius aliejus, kurie Lietuvos parduotuvėse kainuoja nuo 1,53 Eur/l.
Socialiniuose tinkluose vairuotojams ėmus dalintis vaizdo įrašais, kaip į automobilio bakus pila paprastą saulėgrąžų aliejų, komentatoriai juokėsi ir klausė, kiek vairuotojui pavyko nuvažiuoti.
Susiję straipsniai
Buvo tokių, kurie juokavo, kad dabar pabrangs ir aliejus.
„Pigiau pirkti aliejų nei degalus degalinėse“, – rašė dar vienas.
Tokie eksperimentai kelia nuostabą ne tik visuomenei. Specialistai įspėja – bandymai taip sutaupyti gali baigtis rimtais variklio gedimais ir brangiu remontu.
Kas gresia automobiliui?
Autoservisų tinklo „Toptis“ vadovas A. Mačiūnas įspėja – tokie eksperimentai gali baigtis rimtais techniniais gedimais.
Teoriškai, anot eksperto, kai kurie senesni dyzeliniai automobiliai šiltuoju metų laiku gali važiuoti įpylus aliejaus, tačiau tai nereiškia, kad toks sprendimas yra saugus.
„Vasarą, kai šilta, paprastesni dyzeliniai automobiliai kartais gali važiuoti, varomi aliejumi. Tačiau esant šaltesniems orams jis tampa per tirštas ir nebeprateka per kuro filtrą, todėl dažniausiai tokiu atveju aliejus maišomas su dyzelinu“, – kalbėdamas su portalu Lrytas aiškina A. Mačiūnas.
Pasak jo, tokie bandymai dažniausiai pasitaiko su senesniais ir pigesniais automobiliais. Brangesnių ar modernesnių transporto priemonių savininkai tokių eksperimentų paprastai vengia.
„Dažniausiai apie tai tenka girdėti kalbant apie senesnius dyzelinius automobilius. Tokių atvejų servisuose, kai atgabenami sugedę aliejumi varyti automobiliai, nėra daug, nes paprastai tai daro žmonės su pigesniais, senesniais automobiliais, kuriuos dažniausiai ir tvarkosi patys“, – sako jis.
Vis dėlto specialistai perspėja, kad pilant į baką aliejų galima sugadinti kuro sistemą. Pirmiausia, kaip pabrėžia ekspertas, dėl didesnio klampumo užsikemša kuro filtras.
„Jei naudojama, pavyzdžiui, panaudota alyva ar aliejus gali užkimšti kuro filtrą. Aliejus yra gerokai tirštesnis už dyzeliną, todėl automobilis gali sunkiau užsivesti“, – aiškina A. Mačiūnas.
Blogiausiu atveju gali būti pažeisti ir kiti kuro sistemos komponentai, kurių remontas kainuoja brangiai.
„Didžiausia rizika – kuro sistema. Jei sugadinami purkštukai ar kiti komponentai, remontas gali kainuoti tūkstančius eurų“, – įspėja pašnekovas.
Specialistas priduria, kad tokie sprendimai dažniausiai atsiranda dėl bandymo sutaupyti, ypač kai kyla degalų kainos.
„Tai labiau išradingų žmonių sprendimai, bandant sutaupyti, kai brangsta degalai“, – sako jis.
Tiesa, pasaulyje pasitaiko ir ekstremalesnių pavyzdžių – kai kurie keliautojai automobilius pritaiko važiuoti panaudotu kepimo aliejumi.
„Yra net keliautojų, kurie naudoja iš restoranų surinktą panaudotą aliejų ir su juo važinėja po pasaulį“, – pasakojo A. Mačiūnas.
Nafta pinga, o kuras?
Antradienį, kovo 10 d., naftos kainos nukrito. Tą lėmė JAV prezidento Donaldo Trumpo Iranui pasiųstas įspėjimas Iranui neblokuoti laivybos maršruto, kuris yra labai svarbus pasauliniams energijos tiekimams.
„Jei Iranas imsis kokių nors veiksmų, kurie sustabdytų naftos tiekimą per Hormūzo sąsiaurį, JAV jiems suduos dvidešimt kartų stipresnį smūgį nei iki šiol“, – jis parašė socialiniuose tinkluose.
Vėlyvą rytą Azijos prekybos sesijoje „Brent“ naftos kaina buvo 6,5 proc. mažesnė – 92,46 JAV dolerio, rašo „bbc.com“.
Pirmadienį naftos kaina buvo pasiekusi beveik 120 JAV dolerių už barelį dėl baimės, kad JAV ir Izraelio karas su Iranu gali ilgam sutrikdyti naftos tiekimą iš Artimųjų Rytų, tačiau kaina sumažėjo, kai D. Trumpas pareiškė, kad karas gali greitai baigtis.
Antradienio naftos kainų kritimas leido prekiautojams „atsikvėpti“, tačiau energetikos rinkos, anot Alberto Bellorinio iš naftos ir dujų investicinės bendrovės „InterCapital Energy“, tebėra „visiškoje įtampoje“.
Anot jo, naftos prekyba „liks nepaprastai nervinga“, o kainos greičiausiai šoks aukštyn, jei konfliktas paaštrės, ir kris, jei atrodys, kad jis silpnėja.
Azijos akcijų kainos pakilo, nes sumažėjo susirūpinimas konflikto ekonominiu poveikiu. Japonijos „Nikkei 225“ indeksas pakilo 2,7 proc., Honkongo „Hang Seng“ – 2 proc., o Pietų Korėjos „Kospi“ – 5,5 proc.
Ankstesnė diena buvo sunki regiono akcijų rinkoms, nes investuotojai susirūpino, kad neramumai Persijos įlankoje gali reikšti didesnę infliaciją ir palūkanų normų kilimą.
Nors naftos kaina nuo pirmadienio aukščiausio lygio nukrito, ji vis dar yra apie 20 proc. didesnė nei prieš savaitę, kai JAV ir Izraelis pradėjo oro smūgius prieš Iraną.
Specialistai prognozuoja, kad kainos išliks nestabilios, nes įmonės taikys priemoką už gabenimą, kad kompensuotų bet kokį padėties pablogėjimo riziką. D. Trumpo komentarai gali rodyti, kad karas greitai baigsis, tačiau didesnis klausimas yra tai, ar po šių pastabų konflikto zonoje įvyks konkretūs pokyčiai.