Lietuvos automobilių rinkoje ryškėja gana paradoksali situacija – labiausiai ieškomų maždaug penkerių metų senumo automobilių pasiūla akivaizdžiai atsilieka nuo paklausos.

UAB „Horizontal media“ vadovas Tautvydas Stasiulis pabrėžia, kad tai – tiesioginė COVID-19 pandemijos laikotarpio pasekmė, kai sutriko naujų automobilių gamyba, trūko komponentų, o pardavimai smarkiai krito.

Šiandien šio laikotarpio pasekmes vis labiau jaučia pirkėjai – antrinėje rinkoje atsivėrė kiekvieno pirkėjo piniginę liečianti spraga.

Ribota pasiūla lemia, kad geros būklės, nedaug naudoti automobiliai rinkoje neužsibūna – jie parduodami greitai, o jų kainos išlieka aukštos. Tai sukuria papildomą spaudimą ir senesnių transporto priemonių segmentui, nes dalis pirkėjų, neradę naujesnių modelių, yra priversti rinktis senesnius variantus.

[[ge:lrytas:lrytas:41542866]]

Rinkos dalyviai pripažįsta, kad artimiausiu metu situacija vargu ar iš esmės keisis – paklausa išlieka didelė, o Lietuvos automobilių parkas toliau sensta.

„Regitros“ duomenimis, mūsų šalies lengvųjų M1 kategorijos automobilių parką sudaro 1 847 551 transporto priemonė, o penkerių metų amžiaus automobilių šiuo metu registruota 165 515.

[[ge:lrytas:lrytas:41858963]][[ge:lrytas:lrytas:41715929]][[ge:lrytas:lrytas:41793169]][[ge:lrytas:lrytas:41214523]]

„Statistika rodo, kad jau nemažai laiko vidutinis šios kategorijos automobilių amžius siekia 16 metų. Galima įžvelgti aiškią tendenciją – nors keliuose vis dažniau matome naujesnius automobilius, registracijos duomenys rodo, kad bendras autoparkas laipsniškai sensta“, – naujienų portalui Lrytas sakė „Regitros“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus atstovė spaudai Karolina Judeikė.

Ką perka lietuviai?

Kaip naujienų portalui Lrytas pasakojo T. Stasiulis, Lietuvoje populiariausi išlieka 5–10 metų senumo automobiliai, nes jie geriausiai atitinka kainos ir kokybės santykį.

„Autogido“ apklausos duomenys rodo, kad net 44 proc. pirkėjų orientuojasi į 7 000–20 000 eurų biudžetą. Būtent į šį kainų intervalą, anot eksperto, dažniausiai patenka vidutinio amžiaus automobiliai – dar pakankamai modernūs, bet jau įperkami platesniam pirkėjų ratui.

„Todėl galima sakyti, kad rinkoje dominuoja racionalus pasirinkimas – ne patys naujausi, bet patikimi ir ekonomiški automobiliai“, – teigė pašnekovas.

Visgi, anot jo, pasiūloje vis dar vyrauja senesni automobiliai, dažniausiai 5–10 metų ir senesni.

„Pagal Autogidas.lt skelbimų statistiką, 5–10 metų automobiliai sudaro apie 25 proc. pasiūlos, 10–15 metų automobiliai sudaro apie 26 proc., o automobiliai iki 5 metų – 18 proc. Šį vaizdą patvirtina ir bendri rinkos duomenys – Lietuvoje parduodamų automobilių vidutinis amžius siekia daugiau nei 14 metų. Tai rodo, kad pasiūla yra labiau „pasenusi“ nei tai, ko iš tiesų ieško pirkėjai“, – dėstė T. Stasiulis.

Trūkumas dėl kelių priežasčių

Naujesnių, iki 5 metų senumo automobilių pasiūla rinkoje išlieka ribota, todėl jų paklausa viršija pasiūlą, o šį disbalansą lemia pandemijos laikotarpiu sumažėję naujų automobilių pardavimai, ilgesnis transporto priemonių naudojimas ir didesnė senesnių modelių importo dalis, dėl ko brangsta ir senesni automobiliai.

„Naujesnių – iki 5 metų – automobilių rinkoje yra santykinai mažai. Nors jie sudaro apie 18 proc. visos pasiūlos, paklausa yra dar didesnė.

[[ge:lrytas:lrytas:41874309]]

Pirkėjai vis dažniau ieško naujesnių, patikimesnių automobilių su aiškia istorija, todėl tokie modeliai dažniausiai parduodami greitai ir ilgai skelbimuose neužsibūna“, – pastebėjo ekspertas.

Anot jo, šį trūkumą lemia keli veiksniai.

„Pirmiausia, prieš kelerius metus dėl COVID-19 pandemijos buvo sumažėjusi naujų automobilių gamyba ir pasiūla, todėl šiandien natūraliai turime mažiau „mažai naudotų“ automobilių.

Antra, dalis vairuotojų automobilius naudoja ilgiau – nemaža dalis juos keičia kas 5–7 metus, todėl naujesni modeliai lėčiau patenka į antrinę rinką“, – vardijo T. Stasiulis.

Pasak jo, taip pat svarbus ir importas – į Lietuvą dažniau atvežami senesni, pigesni automobiliai, nes jie geriau atitinka didelės dalies pirkėjų biudžetą.

„Dėl visų šių priežasčių susidaro aiškus disbalansas: pirkėjai nori naujesnių automobilių, tačiau rinkoje jų yra mažiau nei paklausa. Kai trūksta 5–10 metų automobilių, dalis pirkėjų natūraliai pereina prie senesnių variantų, todėl paklausa išauga ir šiame segmente“, – dėstė jis.

Ko tikėtis ateityje?

Kaip pastebi ekspertas, artimiausiu metu reikšmingų pokyčių staiga tikėtis nereikėtų – rinka greičiausiai išliks panaši.

[[ge:lrytas:lrytas:41874304]]

Duomenys rodo, kad net 71 proc. vartotojų planuoja arba svarsto apie automobilio pirkimą šiemet.

„Tai reiškia, kad paklausa išliks aukšta. Tuo pat metu naujesnių automobilių pasiūla taip greitai neaugs, nes tai priklauso nuo ankstesnių metų naujų automobilių pardavimų – būtent jie šiandien tampa naudotais.

Todėl artimiausiu laikotarpiu galima tikėtis kelių pagrindinių tendencijų: 5–10 metų automobilių trūkumas išliks, ypač geros būklės ir su aiškia istorija transporto priemonių kainos šiame segmente išliks aukštos, nes paklausa viršija pasiūlą. Be to, senesni automobiliai išlaikys vertę ilgiau, nei buvo įprasta anksčiau“, – teigė T. Stasiulis.

Tačiau ekspertas mano, kad ilgesnėje perspektyvoje situacija turėtų stabilizuotis, kai į rinką pradės patekti daugiau naujesnių automobilių iš Vakarų Europos ir atsistatys naujų automobilių pardavimai.

Po pandemijos Lietuvoje išlindo netikėta problema: tokie automobiliai tapo deficitu Ekspertas neabejoja – jų kaina kils