Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Žalia rodyklė“ kalbėta su įmonės „CarVertical“ atstovu Matu Buzeliu.
Dar prieš keletą metų buvo daugmaž aišku, kur juda automobilių pramonė: visi sakė, kad ateitis priklauso elektriniams automobiliams. Tačiau dabar girdime, kad viskas klostosi ne taip, kaip buvo planuota: kai kurie gamintojai pristabdo projektus, vėl daugiau dėmesio skiria vidaus degimo variklių vystymui.
M. Buzelis svarstė, kad tai gali būti požymis to, kad gamintojai pradeda ieškoti naujos auditorijos. Galbūt jie ieško tų vairuotojų, kurie automobilių neperka, o juos, tarkime, nuomojasi.
Prie naujojo „Ferrari“ elektromobilio vairo – gerai žinomas veidas: išbandė popiežius Leonas XIV
„Tokiems žmonėms nėra labai svarbu, kaip automobilis atrodo. Jiems svarbiau, kad jis būtų patogus, nebrangus eksploatuoti, kad gerai veiktų įvairios programėlės ir skaitmeninės funkcijos“, – svarstė laidos pašnekovas.
Ko gero dabar – pats sunkiausias laikas būti automobilių gamintoju: niekada taip nebuvę sunku – spaudžiama iš visų pusių.
Susiję straipsniai
Reikalavimai elektrifikacijai kiek sušvelninti, tačiau jos niekas neatšaukė. Tačiau ekspertai labai skeptiškai vertina priverstinę elektrifikaciją, sako, kad ko gero tai – kalbama, jog ir toliau nevyks, ko gero ir toliauji nevyks, Europa darys tai, ką darė geriausiai, tiesiog vis.
Kaip kalbėta laidoje, vis dar reikia laiko, kad biurokratai įsitikintų, jog siekis elektrifikuoti automobilių parką buvo klaida, nes tai, kas vyksta automobilių industrijoje, o ypač Europoje – nedžiugina. Kinams ateiti čia – puikios sąlygos, bet patiems europiečių gamintojams tai – tikras pragaras: reikia atleisti dešimtis, jeigu ne šimtus tūkstančių darbuotojų, fabrikai dirba 60 proc. pajėgumų ar mažiau.
„Tai liečia ir komponentų tiekėjus: tokie kaip „Bosch“ ar „Continental“ gamina komponentus, kurių reikia klasikiniams automobiliams. Dėl elektrifikacijos daugelis modelių šį žingsnį prašoka: žiūrėk, pavarų dėžių nebereikia – jie gali iš Kinijos pirkti elektros motorą su baterijom, – komentavo M. Buzelis.
Gaila ir liūdna pasakyti, kad pati Europa sudarė puikias sąlygas ateiti kinams, o savo gamintojus padarė nebe tokius konkurencingus.“
Kaip minėta laidoje, europiečiai, išsikėlę nepasiekiamus tikslus, patys save smaugia. Didžiųjų automobilių koncernų, pavyzdžiui, „Stellantis“, vadovai dar niekada nebuvo taip pasimetę: jie nežino, ką daryti, strategijas lipdo ir perlipdo, o kinai tuo metu tik leidžia vieną po kito naujus modelius.
Kinams labai lengva prisitaikyti – jie automobilių startuoliai. Jei kinai naują modelį išleidžia per kelis mėnesius, tokie pramonės gigantai kaip „Volkswagen Group“ ar panašiai automobilių gamybą planuoja mažiausiai trejiems–ketveriems metams į priekį. Vadinasi, šiandien dizaino skyriai tikriausiai jau projektuoja automobilius, kurie mūsų keliuose pasirodys 2030 metais.
„Konkuruoti labai sudėtinga. Europiečiai neturi tiek daug sprendimų laisvės. Kitas dalykas – kiekviena direktyva ar reguliavimo pokytis Europoje reiškia, kad gamintojai priversti priimti milijardų vertės sprendimus.
Prisiminkime, kad prieš maždaug penkerius metus buvo aiškiai nubrėžtas tikslas elektrifikuotis. Britai sakė, kad elektrifikuosis penkeriais metais anksčiau negu visa Europa. Jie planavo, kad jau 2030 m. nebebus masiškai parduodami automobiliai su vidaus degimo varikliais. Tačiau būtent jie pirmieji suprato, kad tai – didžiausia nesąmonė.
Nors britų gamintojai jau buvo priėmę sprendimus, investavę milijardus svarų sterlingų, pertvarkę visą savo modelių gamą.
Ir patiems gamintojams nekelia pasitikėjimo savo jėgomis tie biurokratiniai sprendimai. Manau, kad konkuruoti su Kinijos rinka bus labai sudėtinga.
Kinams net ir tai, kas vadinama intelektine nuosavybe, pasiimti ir pritaikyti savo reikmėms, labai paprasta“, – kalbėjo M. Buzelis.
Visame šiame kontekste esama vieno fenomeno – tai „Toyota“: tarsi nieko stebuklingo, kai kurie kiti gamintojai naudoja geresnes medžiagas, daugiau technologijų ar kitų privalumų, tačiau visi visame pasaulyje nori „Toyota“.
„Susidaro įspūdis, kad „Toyota“ – vizionieriai. Jie labai gerai mato, ko reikės ateityje, ir panašu, kad tos krypties nepaleidžia net tada, kai atrodo, jog jau reikėtų prisitaikyti prie rinkos.
Jie gerai įsitvirtino hibridų nišoje ir, manau, jiems puikiai sekasi gaminti automobilius, kurie iš esmės atitinka daugumos vairuotojų kasdienius lūkesčius. Galbūt ne visiems būtini dvigubi stiklai ar orinė važiuoklė. Kyla klausimas, ar ne geriau sumokėti mažiau už automobilį, bet turėti tokį, prie kokio esi pripratęs – kuris gerai veikia, kurio aptarnavimas vyksta laiku ir panašiai“, – svarstė M. Buzelis.
Jo nuomone, „Toyota“ tiesiog žaidžia saugų žaidimą.
„Negana to, jie dar ir pamalonina dalį automobilių entuziastų, nes nėra pamiršę smagių automobilių. Panašu, kad jie ir toliau prie jų dirba, kuria naujus modelius.
Nors kai kuriuose „Toyota“ modeliuose vis dar galima rasti mygtukų, kurie atrodo tarsi atkeliavę iš 1998-ųjų „Avensis“, bet, kaip sako sena patarlė – netaisyk to, kas nesugedę“, – kalbėjo „CarVertical“ atstovas.
O štai naujasis „Ferrari Luce“ sulaukė labai kandžių pastabų. Vis dėlto, nors daug kas bandė pasijuokti, atsirado ir gynėjų, kurie sakė: „Jūs nieko nesuprantate, čia yra vizija“.
„Man, kaip automobilių entuziastui, sunku tą automobilį pavadinti gražiu. Žiūrėjau keletą apžvalgų, kuriose jį komentavo dizaino pasaulio atstovai.
Labai patiko vienas komentaras. Žmogus juokavo, kad šį automobilį buvo susapnavęs košmare. Bet paskui pridūrė: „Kai pažiūri į galą, atrodo, kad šitas „Ferrari Luce“ gimdo „Ferrari 360 Modena“, nes galinė dalis ir žibintai labai jį primena.
Todėl nesiimsiu vertinti, ar jis gražus, ar baisus. Man jis tiesiog neatrodo panašus į „Ferrari“, – kalbėjo M. Buzelis.
Luca Cordero di Montezemolo, kuriam vadovaujant „Ferrari“ klestėjo ir kepė įspūdingiausius modelius, pasakė gana griežtai. Jis teigė, kad „Ferrari“ gali turėti nemažai problemų, ir net pajuokavo, jog galbūt vertėtų nuo šio automobilio nuimti garsųjį žirgą.
Priminsime, kad pristačius „Luce“ bendrovės akcijos nukrito 8 procentais. Tai gana aiškiai parodo, kaip produktą vertina investuotojai ir dalis visuomenės.