Kai Vilniaus gatvėmis rieda 100 tūkstančių eurų vertės „Mercedes-Benz AMG G 63“, jis traukia visų žvilgsnius. Tačiau kai šis vokiškas visureigis dingsta naktį iš aikštelės, prasideda tikrasis detektyvas.

Teismo dokumentai atvėrė neįtikėtiną vaizdą: čia susidūrė aistra greičiui, naktiniai pėdsakai Vilniaus sniege, bevertės ekspertizės, kurioziški draudimo bendrovės argumentai apie žmonos „Porsche“ ir pačių draudikų į teismą atnešti įrodymai prieš save.

2024-ųjų vasario 11-osios naktį Vilnių nuklojo šviežias sniegas. Būtent tą naktį iš vienos nesaugomos sostinės aikštelės lyg į vandenį išgaravo prabangus „Mercedes AMG G 63“.

Šio monstro savininkas – Rokas V. Transporto ir logistikos įmonei vadovaujantis verslininkas nėra atsitiktinis praeivis automobilių pasaulyje: jis kartu su žmona odontologe nuolat taško purvą ekstremalaus ištvermės ralio bekelėse.

[[ge:lrytas:lrytas:43073663]]

Šeimos autoparkas taip pat iškalbingas – jame puikuojasi ir sutuoktinės vairuojamas elektrinis „Porsche Taycan 4S“.

Tačiau tą vasario rytą Rokui V. nebuvo nei lenktynių, nei prabangos. Radęs tuščią savo automobilio vietą, vyras iškart iškvietė policiją. Į įvykio vietą atvykę Kriminalistinių tyrimų valdybos pareigūnai ėmėsi darbo. Ir būtent čia, ant šviežio sniego, užfiksuotos detalės vėliau tapo kertiniu akmeniu teisme.

Kriminalistai rado ne tik galingų padangų riedėjimo žymes, bet ir daug batų pėdsakų aplink buvusią automobilio stovėjimo vietą. Vagys ten aiškiai užtruko. Jie ilgokai trypčiojo ir prakaitavo šaltyje, lauždami G-klasės fortą elektronine įranga kol galiausiai jį atrakino.

Policijai įtariamųjų neradus, Rokas V. kreipėsi į draudimo bendrovę „Ergo“ prašydamas išmokėti „Kasko“ draudimo išmoką. Tačiau čia prasidėjo kur kas labiau sekinantis antrasis etapas.

„Ergo“ atliko savo tyrimą ir atkapstė vieną detalę iš netolimos praeities. Pasirodo, likus trims savaitėms iki vagystės Rokas V. pasivaikščiojimo metu pametė piniginę. Joje buvo asmens dokumentai ir vienas iš „Mercedes“ užvedimo raktelių.

Vyras apie praradimą iškart pranešė policijai. Tačiau „Ergo“ bendrovės agentams neskambino, nes jo pasirašytame draudimo informaciniame dokumente buvo parašyta: pranešti reikia, jei raktelis pavagiamas arba atimamas plėšimo būdu. Apie pametimą – nė žodžio.

Šis faktas draudikams tapo tikru aukso puodu. Jie greitai surikiavo patogią versiją: „Vagys rado pamestą raktelį su adresu, atėjo, ramiai paspaudė mygtuką ir išvažiavo.“ Tai, kad kriminalistų užfiksuoti dešimtys pėdsakų sniege signalizavo, jog vagys neturėjo jokio originalaus rakto ir ilgai vargo lauždamiesi, „Ergo“ buvo nė motais.

Draudikų sprendimas klientui buvo negailestingas – kadangi nepakeitė spynų, pats sudarė sąlygas vagystei, todėl taikoma 50 proc. išskaita. Rokui V. buvo pervesta tik 48 500 eurų.

Verslininkas nusprendė pusės mašinos vertės nepadovanoti ir kreipėsi į teismą. Siekdami bet kokia kaina apginti savąją pamesto rakto teoriją, „Ergo“ užsakė oficialaus atstovo UAB „Veho Lietuva“ raktų ekspertizę.

Į teismą draudikų teisininkai šį dokumentą nešė lyg pergalingą trofėjų. Tačiau teismo salėje jis virto visišku absurdu. Ekspertai tyrė tą raktą, kurį savininkas buvo išsaugojęs ir turėjo kišenėje.

Ataskaita patvirtino: „Taip, su šiuo pas savininką likusiu raktu automobilis vagystės naktį nebuvo atrakintas.“ O apie tą raktą, kuris dingo su pinigine, ekspertizė negalėjo pasakyti absoliučiai nieko. Draudikai išleido pinigus tyrimui, kuris įrodė tik tai, kad savininkas savuoju raktu mašinos neatrakino.

Bylai įsibėgėjus, išlindo esminė draudikų spraga – sudarant sutartį Rokui V. paprasčiausiai nebuvo įteiktos bendrosios „Kasko“ taisyklės. O būtent jose ir buvo paslėptas punktas apie privalomą spynelių keitimą pametus raktą.

Prispausti prie sienos dėl šio aplaidumo, „Ergo“ teisininkai išsitraukė argumentą: „Palaukite, juk šio vyro žmona Dovilė dar gegužės mėnesį pas mus apdraudė savo „Porsche Taycan 4S“! Vyras tada sėdėjo šalia, vadinasi, jis „Kasko“ taisykles jau turi mokėti mintinai!“

Teisėjai šiai logikai nepasidavė. Jų sprendimas buvo aiškus: vien tai, kad vyras padėjo žmonai apdrausti jos sportinį elektromobilį, neatleidžia draudikų nuo prievolės įteikti sutarties sąlygas jam pačiam, kai po kelių mėnesių jis draudžia savo visureigį.

Tačiau tikroji bylos vinis buvo įkalta tada, kai teisme atsidūrė vidinis, tik kolegoms ir vadovams skirtas „Ergo“ darbuotojos elektroninis susirašinėjimas. Kaip jis pateko ant teisėjos stalo? Tiesa tragikomiška – šią medžiagą į teismą atnešė ir kaip geležinį įrodymą pateikė patys draudikai.

Tai buvo klasikinis šūvis sau į koją. „Ergo“ žūtbūt reikėjo įrodyti, kad klientas taisykles gavo. Todėl bendrovė iškvietė liudyti savo pačių agentę ir pateikė jos vidinius laiškus, tikėdami savo sėkme. Tačiau teisininkai turbūt nelabai atidžiai perskaitė, ką atnešė.

Užuot patvirtinę agentės profesionalumą, laiškai atskleidė jos blaškymąsi ir paniką, prasidėjusią stringant žalos administravimui. Viename laiške ji rašė: „Klientas buvo atvykęs, viskas atiduota gyvai.“ Praeina pora dienų, ir versija kardinaliai keičiasi: „Klientas taisyklių tiesiog atsisakė, pasakė, kad jau turi nuo „Porsche“.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Aistė Petrevičienė, perskaičiusi pačių draudikų pateiktus laiškus, konstatavo – darbuotojos parodymai yra neobjektyvūs, ji tiesiog bando pridengti savo profesinę klaidą. Kai teisme agentės paklausė, ar ji bent žodžiu užsiminė klientui apie prievolę keisti spynas dingus raktui, ši nieko atsakyti nesugebėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:42002517]][[ge:lrytas:lrytas:42137347]][[ge:lrytas:lrytas:42682397]][[ge:lrytas:lrytas:42954709]]

Nors pirmosios instancijos teismas dar bandė ieškoti kompromisų ir pritaikė 25 proc. išskaitą išmokai, o apeliacinė instancija apskritai stojo draudikų pusėn, galutinį ir neskundžiamą tašką padėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Teisėjų kolegija išnarstė bylos medžiagą ir pasiuntė griežtą signalą visai draudimo rinkai: iš vartotojo negalima reikalauti laikytis „nematomų“ standartų. Kadangi rašytinės sutarties sąlygos nebuvo pažeistos (nes taisyklės neįteiktos, o apie raktelio pametimą pranešti nebuvo privalu), draudikai neturėjo jokios teisinės galios nusavinti pusės sumos, remdamiesi abstrakčiu „neatsargumu“.

Finalas „Ergo“ bendrovei skaudus. Teismas nurodė sumokėti Rokui V. likusią išmokos dalį – 48 500 eurų, priskaičiuoti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo pradžios ir padengti visas teismų bei advokato išlaidas, kurios per tris instancijas viršijo 5800 eurų.

Naktis, kai išgaravo prabangus „Mercedes“: draudikai patys į teismą atnešė sau nuosprendį (1)