Tiems, kas nori, kad II pensijų pakopoje kaupti pinigai juos pasiektų dar spalį, turėtų prašymus spėti pateikti iki rugsėjo 30 d. O dalis tų, kurie pinigus atsiėmė anksčiau, lėšas skyrė automobiliui pirkti.

Tą rodo ir rinkos duomenys – šiemet automobilių registracijų srautas augo, o išskirtinis suaktyvėjimas fiksuotas būtent II pakopos išmokėjimų laikotarpiais. „Regitra“ ir naudotų automobilių pardavėjai, stebėdami šiuos pokyčius, daro tvirtą prielaidą, kad II pakopos pensijų lėšos čia atliko ne paskutinį vaidmenį.

Vis dėlto pensijų pinigai automobilių rinką paveikė nevienodai: naujam automobiliui įsigyti vidutiniškai 4–8 tūkst. eurų siekiančių išmokų gali neužtekti net pradinei įmokai.

Rugsėjo pradžioje SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas išplatintame pranešime teigė, kad Lietuvoje namų ūkių vartojimą vasarą skatino atsiimti II pensijų pakopos pinigai, bet šio veiksnio įtaka kas mėnesį mažėja.

[[ge:lrytas:lrytas:43437824]]

Keitėsi atsiskaitymo struktūra

„Šiemet naudotų automobilių rinkoje matome ryškų pirkėjų aktyvumo pokytį“, – naujienų portalui Lrytas sakė naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas.

[[ge:lrytas:lrytas:43499503]][[ge:lrytas:lrytas:43428427]][[ge:lrytas:lrytas:44124301]]

Jis patikslino: pirmąjį ketvirtį visa rinka dar buvo maždaug 5 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau balandį–liepą jau augo apie 20 proc. „Longo LT“ pardavimai tuo pačiu laikotarpiu augo dar sparčiau – apie 29 proc., o liepą buvo 46 proc. didesni nei prieš metus.

„Tiesiogiai nefiksuojame, iš kokių lėšų klientai įsigyja automobilį, todėl negalime nustatyti, kokia dalis pirkimų galėjo būti finansuota iš II pensijų pakopos atsiimtomis lėšomis. Vis dėlto matome pasikeitusią atsiskaitymo struktūrą.

Pirmąjį ketvirtį finansavimu naudojosi apie 42 proc. pirkėjų, o balandį–rugpjūtį – apie 35 proc. Atitinkamai savo lėšomis automobilį įsigyjančių klientų dalis išaugo nuo maždaug 58 iki 65 proc. Balandį finansuojamų pirkimų dalis buvo sumažėjusi iki 27,5 proc.“, – komentavo P. Valiukėnas.

Kartu stebimas šioks toks poslinkis į aukštesnius kainų segmentus. Automobiliai iki 10 tūkst. eurų pirmąjį ketvirtį sudarė apie 30 proc. pardavimų, o balandį–liepą – apie 23 proc. Daugiau nei 20 tūkst. eurų kainuojančių automobilių dalis tuo metu išaugo nuo maždaug 10 iki 14 proc. Vis dėlto didžiausias išlieka 10–15 tūkst. eurų kainų segmentas.

Vidutinė parduoto automobilio kaina taip pat padidėjo – nuo maždaug 13,4 tūkst. eurų pirmąjį ketvirtį iki 14,2 tūkst. eurų balandį–rugpjūtį, arba apie 6,5 proc. Tačiau tai, pašnekovo teigimu, savaime nereiškia, kad naudoti automobiliai brango.

Vidutinę pardavimo kainą veikia turima pasiūla ir pirkėjų pasirenkami modeliai bei jų komplektacija. Galutinę kainą lemia konkretaus automobilio savikaina, rinkos situacija, pasiūla ir konkurencinė aplinka.

[[ge:lrytas:lrytas:44156265]]

„II pakopos lėšų išmokėjimas galėjo būti vienas iš papildomų paklausą palaikančių veiksnių. Tuo pačiu laikotarpiu augo visa naudotų automobilių rinka, dar sparčiau didėjo mūsų pardavimai, o finansuojamų pirkimų dalis mažėjo.

Tai gali rodyti, kad daugiau pirkėjų turėjo pakankamai nuosavų lėšų automobiliui įsigyti, o daliai žmonių papildomos lėšos galėjo padėti greičiau įgyvendinti anksčiau planuotą automobilio keitimą.

Jei paklausa išliks stipri, ji gali mažinti spaudimą naudotų automobilių kainoms kristi. Tačiau jų kryptį lemia ir pasiūla Vakarų Europoje, naujų automobilių rinka bei finansavimo sąlygos. Todėl dabartinius rinkos pokyčius aiškinti vien II pakopos išmokomis būtų per anksti“, – sakė P. Valiukėnas.

Išskirtiniai skaičiai

„Regitros“ duomenys rodo, kad pavasarį bei vasarą automobilių registracijų srautas buvo didesnis nei tuo pat metu pernai.

[[ge:lrytas:lrytas:44156019]]

Per aštuonis pirmuosius šių metų mėnesius pirmą kartą Lietuvoje buvo įregistruotas151 tūkst. lengvųjų automobilių. Tai 13 proc. daugiau nei tuo pat metu 2025 m.

„Dėl II pakopos pensijų lėšų kiekvieną pavasarį stebimas automobilių registracijų padidėjimas šiemet balandį ir liepą tapo išskirtinis. Gerokai didesni klientų srautai stebėti tiek po pirmojo, tiek ir po antrojo išmokėjimų etapų“, – naujienų portalui Lrytas perdavė „Regitros“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis.

Šių metų II ketvirtį registracijų srautas išaugęs beveik 20 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Šiemet balandį–birželį pirmą kartą užregistruoti 64 tūkst. lengvųjų automobilių. Tai net 21 proc. daugiau nei prieš metus.

T. Paliulis atkreipė dėmesį, kad dideli pokyčiai matomi tarp elektra varomų automobilių. II pakopos išmokėjimo laikotarpiu balandį–rugpjūtį užregistruotas 5 341 grynasis elektromobilis – 67 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Įkraunamųjų hibridų padaugėjo 65 proc., o visų hibridinių automobilių – 41 proc.

Grynųjų elektromobilių registracijos balandį ir gegužę, po pirmojo išmokėjimo, išaugo 75 proc., o liepą ir rugpjūtį – 55 proc. Iš 7 358 šiemet pirmą kartą užregistruotų lengvųjų elektromobilių maždaug 35 proc. yra nauji, o 65 proc. – naudoti.

„Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad registracijų augimas sutampa su II pensijų pakopos lėšų išmokėjimo laikotarpiais. Didžiausi klientų srautai buvo balandį ir liepą, o išaugęs susidomėjimas automobiliais išliko ir tarp išmokų.

Taip pat šiems pokyčiams galėjo padaryti įtakos ir šiemet reikšmingai išaugusios degalų kainos, mokestinės lengvatos bei vis didėjantis susidomėjimas elektromobiliais“, – papildė pašnekovas.

Neužtenka net pradiniam įnašui

Automobilių „Subaru“ atstovybės „JMA centras“ Klaipėdos filialo direktorė Snieguolė Andrijauskienė naujienų portalui Lrytas komentavo, kad juntamo paklausos pokyčio naujų automobilių rinkoje dėl II pakopos lėšų atsiėmimo nėra.

Nors pavasarį tradiciškai fiksuotas natūralus rinkos suaktyvėjimas, S. Andrijauskienės teigimu, jį lėmė sezoniniai veiksniai, o ne atsiimtos pensijų lėšos.

„Naujų automobilių rinką kur kas labiau veikia makroekonominiai rodikliai, tokie kaip EURIBOR palūkanų normų tendencijos bei bendri verslo lūkesčiai.

Vienkartinės pensijų išmokos, kurios vidutiniškai siekia 4–8 tūkst. eurų, naujų automobilių kainų kategorijai tiesioginės įtakos neturi – šių sumų neužtenka net pradiniam įnašui lizingui“, – kalbėjo „Subaru“ atstovė.

Ji svarstė, kad, jei atsiimtos II pakopos lėšos galėjo turėti įtakos, tai labiau atsispindėjo naudotų automobilių segmente, 5–10 tūkst. eurų kategorijoje, kur automobilis dažniau perkamas už grynuosius pinigus.

Bendrai rinkoje, S. Andrijauskienės teigimu, kainos auga. Šią tendenciją lemia bendra gamintojų kainų politika, infliacija ir griežtėjantys ES saugumo bei ekologijos reikalavimai, dėl kurių bazinė automobilių įranga tampa turtingesnė ir brangesnė.

„Mūsų pirkėjas išlieka labai pragmatiškas – klientai renkasi optimalias, vidutines komplektacijas, užtikrinančias geriausią kainos ir kokybės santykį.

Apibendrinant galima teigti, kad vienintelis ryškesnis suaktyvėjimas, kurį fiksavome būtent nuo balandžio mėnesio, susijęs ne su pensijų lėšomis, o su naujų „Subaru“ elektromobilių, tokių kaip „Solterra“, „Uncharted“ ir „E-Outback“, atėjimu į rinką“, – sakė portalo Lrytas pašnekovė.

[[ge:lrytas:lrytas:44156020]]

Dalia Mockė, „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Baltijos šalyse, išaugusio gyventojų susidomėjimo automobilių finansavimu tiesiogiai ir vienareikšmiškai nesieja tik su II pakopos pensijų lėšų išmokėjimu.

„Automobilių rinką šiuo metu veikia ir kiti veiksniai, tokie kaip augančios gyventojų pajamos, geresnės finansavimo galimybės, vartotojų lūkesčiai bei aktyvesnė naujų automobilių rinka, – paaiškino D. Mockė. – Vis dėlto tam tikrų sąsajų matome.

Privačių klientų lizingo užklausų srautas pradėjo augti nuo kovo mėnesio, kai dalis gyventojų iš anksto pradėjo vertinti savo finansines galimybes.

Jau kovą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, užklausų skaičius išaugo 42 proc., o didžiausias augimas fiksuotas po pirmojo pensijų lėšų išmokėjimo – balandžio ir gegužės mėnesiais, tada užklausų gavome net 60 proc. daugiau nei 2025-aisiais.“

Panašias tendencijas banko atstovai mato ir sudarytų sutarčių statistikoje. Jau kovą paruoštų lizingo sutarčių skaičius buvo 37 proc. didesnis nei prieš metus, balandį augimas siekė 43 proc., o vėlesniais mėnesiais stabilizavosi ties maždaug 15 proc. riba. Rugpjūtį vėl fiksuotas apie 45 proc. augimas.

„Ryškesnis augimas buvo matomas naujų automobilių segmente. Tuo metu naudotų automobilių pirkėjai dažniau rinkosi mažesnės vertės transporto priemones ir dalį jų įsigydavo be finansavimo.

Finansuojamų automobilių vertė augo nedaug – iki 5 proc., tačiau matėme didesnius pradinius įnašus, kurie, priklausomai nuo laikotarpio, buvo 5–13 proc. didesni nei anksčiau. Turime pagrindo manyti, kad dalis klientų tam naudojo iš II pakopos gautas lėšas“, – vertino D. Mockė.

Vis dėlto ji minėjo, kad II pakopos lėšos buvo vienas iš automobilių finansavimo rinką paskatinusių veiksnių, tačiau ne vienintelis. Tai patvirtina ir platesnės rinkos tendencijos.

Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius privatūs asmenys Lietuvoje įsigijo 14 proc. daugiau naujų automobilių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Todėl automobilių finansavimo aktyvumo augimą greičiausiai lėmė kelių veiksnių visuma, o II pakopos lėšų išmokėjimas buvo vienas jų.

Automobilių rinkoje – sujudimas: pirkėjų elgesys pasikeitė, „Regitra“ fiksuoja išskirtinius skaičius (3)