„Traukiniai vis dar yra viena saugiausių transporto priemonių pasaulyje, tačiau pastarieji įvykiai primena, kad pavojai slypi visur. Vairuojant automobilį ar keliaujant pėsčiomis, ypač svarbu laikytis eismo taisyklių traukinių pervažose. Būtent čia ir kyla didžiausia rizika, nes net ir trumpa abejonės akimirka gali turėti labai skaudžių pasekmių“, – sako draudimo bendrovės BTA žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.
Daugiau nei 1,5 tūkst. avarijų
Naujausia ES statistikos tarnybos „Eurostat“ statistika rodo, kad pandemijos metu išaugo keleivinių ir krovininių traukinių srautai, o tuo pačiu padidėjo ir incidentų kiekis. Didžiausi traukinių incidentai fiksuojami tokiose šalyse kaip Vokietija ar Lenkija.
„Statistika aiškiai rodo, kad didžiausias avarijų ir incidentų skaičius būtent ten, kur vyksta intensyviausias traukinių eismas. Tad traukiniai vis dar yra labai saugi transporto priemonė, tačiau svarbu nepamiršti, kad atsakomybę turi prisiimti kiekvienas eismo dalyvis“, – pastebi K. E. Karpova.
ES 2024 m. buvo užregistruota daugiau nei 1,5 tūkst. sunkių geležinkelių avarijų, per kurias žuvo 750 žmonių. Didžiausią dalį sudarė avarijos, susijusios su judančiais geležinkelių riedmenimis, taip pat incidentai pervažose – tokio tipo nelaimės sudarė daugiau nei tris ketvirtadalius visų avarijų. Tuo tarpu techniniai įvykiai, tokie kaip nuriedėjimas nuo bėgių, kasmet mažėja ir sudaro nedidelę statistikos dalį.
Preliminariais duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užfiksuoti 6 eismo įvykiai geležinkelyje, kai traukiniai susidūrė su transporto priemonėmis arba pėsčiaisiais. Žuvo 6 žmonės. Daugiausia nelaimių įvyksta dėl pėsčiųjų ar vairuotojų neatsargumo kertant bėgius neleistinose vietose ir pervažose.
Kasmet Lietuvoje vidutiniškai užfiksuojama apie 2 tūkst. važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimų.
„Tokie skaičiai rodo, kad labai svarbu kalbėtis su eismo dalyviais apie galimas rizikas, kylančius pavojus bei priminti pagrindines saugaus elgesio geležinkeliuose taisykles. Todėl siekiant užtikrinti didesnį saugumą geležinkelių aplinkoje, Susisiekimo ministerija kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) ir kitomis institucijomis parengė ir jau praktiškai įgyvendina veiksmų planą, kuriame organizacinės, šviečiamosios ir fizinės pagalbinės apsaugos priemonės“, – sako LTSA Geležinkelių transporto skyriaus vedėjas Evaldas Šmaukšta.
Kas dažniausiai lemia incidentus?
Tiek ES, tiek nacionalinių institucijų duomenys rodo, kad reikšmingą dalį geležinkelių avarijų lemia ne techniniai gedimai, o žmogiškasis faktorius. Dažniausios nelaimių priežastys – raudono signalo ignoravimas, bandymas kirsti pervažą leidžiantis užtvarams ar neleistinas vaikščiojimas geležinkelio bėgiais.
Panašūs atvejai pasitaiko ir BTA praktikoje, pavyzdžiui, neseniai Prancūzijos šiaurėje regioninis greitasis traukinys geležinkelio pervažoje susidūrė su ant bėgių buvusiu sunkvežimiu.
Incidentą sukėlęs sunkvežimio vairuotojas – lietuvis, kuris aiškino pastebėjęs besibaigiantį kurą ir dėl to buvęs priverstas koreguoti planuotą maršrutą bei pasukti į degalinę. Dėl pakitusio maršruto sunkvežimiui teko kirsti geležinkelio pervažą, tačiau kelias už pervažos dėl vykdomų kelio darbų buvo uždarytas. Tai rodė kelio ženklai, įrengti net trijose vietose iki pervažos.
Anot vairuotojo, jam nebuvo aišku, kad už pervažos kelias bus visiškai nepravažiuojamas – pervažoje nedegė ją kirsti draudžiantys šviesoforai, o kliūtį jis pastebėjo tik jau būdamas ant bėgių, kai kelią blokavo supilta smėlio krūva. Bandydamas manevruoti atgal, vairuotojas nebespėjo pasišalinti – tuo metu atvažiavo traukinys, nors šiame ruože eismo intensyvumas paprastai yra itin mažas.
Laimei, traukinys važiavo be keleivių – jame buvo trys darbuotojai, kurie nenukentėjo, tačiau sunkvežimio vairuotojas buvo išgabentas į ligoninę. Padaryta žala buvo reikšminga: apgadinti bėgiai, traukinys ir signalizacijos sistemos, o nuostoliai jau dabar siekia apie 1,5 mln. eurų. Dėl avarijos taip pat sutriko geležinkelio eismas tarp Kalė ir Diunkerko.
„Susidūrimai pervažose dažnai įvyksta dėl neapdairaus elgesio ir sąmoningo sprendimo rizikuoti – tikintis, kad „spėsiu“ paskutinę akimirką. Deja, traukinio stabdymo kelias yra kur kas ilgesnis nei automobilio, o susidūrimo pasekmės itin sunkios“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.
Svarbiausia – saugumas
Pasak K. E. Karpovos, laikantis elementarių saugaus eismo taisyklių, galima būtų išvengti didžiosios dalies nelaimių.
„Nėra tokio skubėjimo, kuris pateisintų riziką gyvybei. Pervaža nėra vieta improvizacijai – tai vieta, kur sprendimai turi būti priimami atsakingai. Kiekvienas sustojimas prieš signalą yra paprastas, bet gyvybiškai svarbus veiksmas“, – pabrėžia specialistė ir priduria, kad susidūrimai geležinkelio pervažose draudimo sektoriuje priskiriami prie sudėtingiausių žalų – jų administravimas gali trukti kelerius metus, o finansinės pasekmės dažniausiai siekia milijonus eurų.
Lietuvos transporto saugos administracija pabrėžia, kad saugus elgesys geležinkelio pervažose prasideda ne nuo reakcijos į pavojų, o elementarios disciplinos. Pervaža nėra įprastas kelio ruožas – čia būtina ne tik laikytis kelio ženklų ar signalų, bet ir įsitikinti, kad už bėgių yra pakankamai vietos saugiai sustoti ir išvažiuoti.
„Artėjant prie geležinkelio pervažos svarbiausia laikytis esminės taisyklės – sustok, apsidairyk ir įsiklausyk. Jei yra STOP ženklas – privaloma sustoti, jei mirksi raudonas signalas, pasigirsta garsinis signalas ar leidžiasi užtvaras – pervažą kirsti griežtai draudžiama. Baltas mirksintis signalas reiškia, kad traukinys neartėja ir pervažą kirsti leidžiama, tačiau tik įsitikinus, jog saugu.
Taip pat sustojus būtina įsitikinti, kad už bėgių yra vietos automobiliui ir esant kritinei situacijai, niekas netrukdys saugiai išvažiuoti. O jei transporto priemonė sustoja ant bėgių dėl netikėtų techninių priežasčių, reikia nedelsiant išlaipinti keleivius ir signalizuoti traukinio mašinistui, pasitraukus saugiu atstumu nuo bėgių“, – įspėja E. Šmaukšta.