Tuo metu draudikai pripažįsta, kad šalta žiema „prikepė“ daugybę duobių keliuose, stovėjimo aikštelėse ir smulkiai aiškina, kokiais atvejais vairuotojai gali tikėtis kompensacijos už duobėse „pamestus“ ratus, kai kišenėje nėra kasko draudimo.
Kaltina prekybos tinklą abejingumu
Vasario 15 d., sekmadienį, Indrė nutarė išsiblaškyti ir išvažiavo į Kauno centre esantį „Akropolį“. Tačiau įvažiuodama į prekybos centrą iš senamiesčio pusės – netikėtumas. Kylant į antrą stovėjimo aikštelės aukštą prieš pat jos išdygo didžiulė duobė.
Alternatyvų ieškantys ūkininkai žvalgosi į Rygos uostą: Lietuvos geležinkeliai kasa sau duobę
„Kai kilau į antrą aukštą, prieš mane važiuojantis automobilis staigiai metėsi į dešinę pusę. Sekundę nesupratau, kodėl jis taip manevruoja, bet jau po akimirkos tapo viskas aišku. Jei ne jis, greičiausiai, būčiau sukūlusi savo ratą. Nesuprantu, koks čia slalomas? Gal tiesiog paprasčiau tą duobę bent laikinai kuo nors užpilti, kad vizitas prekybos centre nesibaigtų dar neprasidėjęs“, – emocingai kalbėjo kaunietė.
Moteris nekaip nesuprato, kodėl „Akropolio“ atstovai nepasirūpino įspėjamaisiais ženklais ar tiesiog neužpylė duobės skalda, šaltu asfaltu. „Labai keistas abejingumas, nes ilgąjį šventinį savaitgalį srautas į „Akropolį“ buvo didžiulis. Negi taip sunku pasistengti, kad vairuotojai ten nepaliktų savo ratų“, – piktinosi Indrė.
Susiję straipsniai
Duobę surado tik po ilgojo savaitgalio
Brigita Kuodytė, Kauno „Akropolio“ valdytoja, dėkoja lankytojai už pranešimą ir apgailestauja dėl patirtos situacijos. Ji tikina, kad duobė užtaisyta „nedelsiant“, nors ją prekybos centras pamatė tik praūžus šventiniam savaitgaliui.
„Minėta vieta buvo identifikuota ir sutvarkyta nedelsiant po jos pastebėjimo – duobė užtaisyta dar vasario 17 d., papildomai atlikta ir viso įvažiavimo apžiūra.
Šaltuoju metų laiku kelio dangą veikia temperatūrų svyravimai, druskos ir kiti veiksniai, todėl automobilių stovėjimo vietas prižiūrinti bendrovė reguliariai vykdo dangos patikrinimus ir, esant poreikiui, organizuoja remonto darbus“, – tikina B. Kuodytė.
Pasiteiravus, ar tuo atveju, jei „Akropolyje“ klientas sugadintų padangą ar ratą, prekybos centras atsakytų už patirtą nuostolį, pašnekovė į šį klausimą atsako itin aptakiai: „Kiekvieną situaciją dėl lankytojų kreipimųsi sprendžiame individualiai, įvertiname visas aktualias aplinkybes“.
Būtina kreiptis į policiją
Draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Lietuvoje Guoda Jasaitė atkreipia dėmesį, kad jeigu skiriamaisiais ženklais nepažymėtos duobės išvengti nepavyksta ir automobilis yra apgadinamas, pirmiausia rekomenduojama kviesti policiją. Anot jos, pareigūnai turėtų užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes, nubraižyti schemą, pažymėti duobės vietą, išmatuoti arba bent aprašyti jos skersmenį ir gylį.
„Tai svarbūs duomenys, galintys turėti reikšmės sprendžiant atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimą. Taip pat labai svarbu, kad pats vairuotojas surinktų kuo daugiau įrodymų – nufotografuotų duobę iš skirtingų kampų, užfiksuotų jos gylį, kelio dangos būklę, bendrą situaciją aikštelėje ar kelyje, matomumą bei automobilio apgadinimus.
Šie duomenys aktualūs tiek kreipiantis į draudimo bendrovę, tiek reiškiant pretenziją kelio savininkui ar valdytojui“, – pataria G. Jasaitė.
Jeigu nustatoma, kad vairuotojas objektyviai negalėjo išvengti kliūties, atsakomybė už žalą paprastai tenka kelio savininkui ar administratoriui – savivaldybei arba privačiam subjektui.
„Konkrečiu atveju turėtų būti aiškinamasi, kam priklauso ir kas administruoja Kauno „Akropolio“ aikštelę ar įvažiavimo kelią. Informaciją apie atsakingą subjektą turėtų pateikti teritorijos valdytojas.
Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką tam tikra dalis atsakomybės gali būti priskirta ir pačiam vairuotojui, jeigu nustatoma, kad jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio arba nebuvo pakankamai atidus. Todėl vairuotojai visais atvejais turėtų įvertinti kelio ir matomumo sąlygas bei pasirinkti saugų važiavimo greitį“, – priduria draudimo „If“ atstovė.
G. Jasaitės teigimu, jeigu automobilis apdraustas kasko draudimu, procesas paprastesnis – reikėtų kreiptis tiesiogiai į savo draudimo bendrovę. Draudikas, įvertinęs žalą ir gavęs surinktus įrodymus, išmoka draudimo išmoką, o vėliau regreso tvarka gali reikšti pretenziją atsakingam kelio savininkui ar administratoriui.
„Neturint kasko draudimo, žalą tektų iš pradžių atlyginti savo lėšomis, o vėliau, turint surinktus įrodymus, kreiptis į atsakingą subjektą dėl nuostolių kompensavimo. Tokiu atveju itin svarbus tinkamas įvykio aplinkybių fiksavimas ir įrodymų surinkimas“, – apibendrina G. Jasaitė.