2025 m. atlikta studija parodė, kad net 41,6 proc. šalies kelių neatitinka keliamų kokybinių parametrų. Beveik trečdalis automagistralinių kelių – prastos būklės.
Prasčiausia situacija išlieka rajoniniuose ir krašto keliuose. Bendras rajoninių kelių tinklo ilgis – kiek daugiau nei 9 tūkst. km. Taigi, net 3,5 tūkst. km šių kelių būklė yra bloga.
Vis tik 2026 m. „Via Lietuva“ kreips didesnį dėmesį magitralinių kelių remontui. Paprastojo remonto darbus šiemet planuojama vykdyti 170 km prasčiausios būklės automagistralių Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1), Vilnius–Panevėžys (A2) ir kitų magistralinių kelių ruožų. Bus atnaujinama ne tik kelio danga, bet ir remontuojami blogos būklės tiltai ir viadukai.
Sostinėje startuoja Gariūnų viaduko remontas: vairuotojams siūlomi alternatyvūs keliai
„Bendrai per magistrales, automagistrales Lietuvoje pravažiuoja daugiau kaip pusė visų šalies automobilių. Vilnius-Kaunas atkarpa – intensyviausia. Čia per parą pravažiuoja daugiau kaip 30 tūkst. automobilių, iš kurių – 4,5 tūkst. sunkiasvoris transportas“, – dėstė „Via Lietuva“ vadovas.
M. Gedaminskas pažymėjo, kad šiemet žadama modernizuoti 95 km automagistralinių ir magistralinių kelių.
Susiję straipsniai
„A1 magistralėje bus didelis darbų mastas. Planuojame suremontuoti apie 60– 70 km. Turėsime iššūkį važiuojant šią vasarą link pajūrio. Reikės vairuotojų kantrybės, atsakingumo ir dėmesio. Be didelių darbų infrastruktūros remonto nepadarysime“, – vairuotojų supratingumo dėl suplanuotų darbų prašė „Via Lietuva“ vadovas.
Pokyčių sulauks ir A5 kelias Kaunas-Marijampolė-Suvalkai.
„Šiuo metu kaip tik vyksta pasiūlymų vertinimas Garliavos-Mauručių ruože. T. y. jungiamųjų kelių statyba ir dviejų lygių sankryžos įvertinimas. Tai vyksta tam, kad turėtume papildomą beveik 10 km atkarpą, kur galėtume nustatyti 130 km/val. greitį. Taigi, nuo Garliavos iki Lenkijos sienos turėtume greitkelį“, – pristatė M. Gedaminskas.
Iki šių metų vidurio tikimasi atidaryti Vilnius-Molėtai (A14) kelią, kuris veiks „2+1“ principu. Tai bus magistralė, kurioje lenkimo juostos periodiškai keičiasi kas kelis kilometrus. Tai esą leidžia eismą valdyti tolygiau, mažina lėčiau važiuojančių automobilių keliamas spūstis ir didina bendrą kelio pralaidumą ir saugumą.
Jis taip pat priminė, kad nuo šių metų sausio startavo kelių priežiūros fondas. Į jį tikimasi surinkti 178,8 mln. Eur, kelių priežiūros ir plėtros fonde – 68,5 mln. Eur, krašto apsaugos skiriamas finansavimas arba dvigubos paskirties infrastruktūros įgyvendinimui planuojama skirti 69,2 mln. Eur, o ES struktūriniai fondai pridės 126,5 mln. Eur.
„Taigi, bendras investicinis krepšelis keliams yra 443 mln. Eur“, – šiųmetį biudžetą kelių gerinimui įvardijo M. Gedaminskas.
Plačiau apie suplanuotus kelių remonto darbus Lietuvoje „Via Lietuva“ žada skelbti kovo 30 d.