Padidina stabdymo kelią ir akvaplanavimo riziką
Žieminės padangos pagamintos iš minkštesnio gumos mišinio, skirto naudoti esant žemai temperatūrai. Šiltu oru ši medžiaga tampa pernelyg minkšta, o tai žymiai pablogina stabdymo efektyvumą.
Nepriklausomi Vokietijos automobilių klubo ADAC bandymai parodė, kad ant sauso asfalto važiuojant 100 km/h greičiu žieminių padangų stabdymo kelias gali būti net 16 metrų ilgesnis nei vasarinių padangų.
Susiję straipsniai
Be to, nusidėvėjusi žieminė padanga blogiau pašalina vandenį iš sąlyčio zonos. Tai padidina akvaplanavimo riziką, ypač lyjant lietui ir važiuojant dideliu greičiu, nes padanga negali veiksmingai išlaikyti sąlyčio su kelio danga.
Mažėjantis valdymas ir stabilumas
Žieminės padangos yra skirtos išlaikyti elastingumą šaltu oru, tačiau vasaros temperatūrose jos tampa pernelyg minkštos. Dėl to padidėja protektoriaus deformacija ir sumažėja padangos gebėjimas išlaikyti stabilų kontaktą su kelio danga.
Dėl to automobilio valdymas tampa mažiau tikslus, ypač posūkiuose, staigiai stabdant ar atliekant avarinius manevrus. Automobilis gali tapti mažiau stabilus, o vairuotojui bus sunkiau išlaikyti visišką transporto priemonės kontrolę.
Temperatūra yra svarbiausias veiksnys padangų eksploatacijoje
Žieminės padangos yra sukurtos optimaliai veikti esant temperatūrai žemiau +7 °C. Tokiomis sąlygomis gumos sudėtis išlaiko reikiamą elastingumą, užtikrinantį optimalų sukibimą su šaltu kelio paviršiumi.
Tačiau, kai oro temperatūra pasiekia +20 °C iki +30 °C, o asfalto temperatūra gali viršyti net +50 °C, žieminės padangos pradeda veikti ne pagal numatytą diapazoną.
Tokiomis sąlygomis įvyksta keletas neigiamų pokyčių:
- Padangų guma tampa pernelyg minkšta ir deformuojasi labiau nei numatyta;
- Protektorius tampa nestabilus ir sumažėja efektyvus kontaktas su kelio danga;
- Padidėja šilumos kaupimasis padangos konstrukcijoje, o tai veda prie perkaitimo.
Dėl to padanga nebegali užtikrinti numatyto saugumo ir našumo lygio.
Ilgesnės kelionės vasarą didina riziką
Vasara – tai kelionių ir atostogų metas, kai vairuotojai dažniau vyksta į ilgesnes keliones, važiuoja greitkeliais ir ilgą laiką važiuoja didesniu greičiu.
Tokiomis sąlygomis žieminės padangos patiria žymiai didesnę apkrovą ir aukštesnę temperatūrą. Tai pagreitina padangų nusidėvėjimą, padidina perkaitimo riziką ir sumažina padangų gebėjimą užtikrinti stabilų ir saugų važiavimą visos kelionės metu. Tai ypač ryškiai pasireiškia tais atvejais, kai automobilis yra užkrautas bagažu. Tokiomis situacijomis stabilumas dar labiau pablogėja, o vairavimo savybės pablogėja net ir esant nedideliems vairo judesiams ilgose posūkiuose ir išvažiuojant iš greitkelio.
Išvada:
Žieminės padangos vasarą – tai nesaugus ir techniškai netinkamas sprendimas. Jos padidina stabdymo kelią, sumažina valdymą ir stabilumą, be to, šiltomis sąlygomis praranda savo savybes.
Tinkamai parinktos padangos užtikrina trumpesnį stabdymo kelią, geresnį valdymą, didesnį stabilumą ir didesnį saugumą.