Portalui Lrytas vilnietė Giedrė pasakojo praėjusį trečiadienį vakare pasinaudojusi pavežėjimo paslaugas teikiančia platforma „Bolt“. Nors tuo metu oro pavojus jau buvo nutrauktas, moteriai pasidarė smalsu, kaip kelionė būtų susiklosčiusi ryte, kai paskelbus raudoną pavojaus lygį gyventojai turėjo eiti į priedangas.
„Važiuodama pasiteiravau vairuotojo, ar jis tuo metu apskritai dirbo. Jis atsakė, kad dirbo, bet klientų neturėjo, o ir pats į priedangą nevažiavo.
Pokalbiui rutuliojantis toliau, paklausiau, kaipgi elgtųsi priešingu atveju. Paaiškėjo, kad savo iniciatyva kelionės nestabdytų – jei klientas prašytų tęsti užsakymą, tai jį tęstų. O jei prašytų vežti į priedangą, tuomet nuvežtų į priedangą“, – pokalbį automobilyje prisiminė Giedrė.
Skelbia, kad programėlės „LT72“ trikdžiai pašalinti: paaiškino, kodėl nesuveikė reikiamu momentu
Moteris pripažino, kad vairuotojo atsakymai ją suglumino.
„Ar vairuotojo pozicija tikrai atitinka visus saugumo reikalavimus? Mano nuomone, sprendimas tęsti kelionę esant oro pavojui yra netinkamas“, – toliau samprotavo moteris.
Kaip turi elgtis vairuotojas?
Šią situaciją pakomentavo „Bolt“ pavėžėjimo paslaugos generalinis vadovas Lietuvoje Laimonas Jakštys.
Susiję straipsniai
Jo teigimu, oro pavojaus metu svarbiausia vadovautis oficialiomis institucijų rekomendacijomis.
„Keleivis visada turi teisę pabaigti kelionę nepasiekus jos tikslo. Jeigu vykstant kelionei yra paskelbiamas oro pavojus, keleivis gali išreikšti pageidavimą tęsti kelionę, tačiau galutinį sprendimą dėl to, ar tokiu atveju toliau vykti į kelionės tikslą, priima vairuotojas.
Tokiose situacijose rekomenduojame vairuotojams ir keleiviams sekti oficialią informaciją ir elgtis pagal civilinės saugos institucijų nurodymus, kadangi saugumas – svarbiausia“, – akcentavo jis.
Prievolės nėra?
Kitaip tariant, panašu, kad „Bolt“ nesudaro prievolės vairuotojui nutraukti kelionę ir vežti klientą į artimiausią priedangą. Tuo metu teisininkė Raimonda Joskaudienė mano, kad atsižvelgiant į civilinę saugą, būtent taip vairuotojas ir turėtų elgtis.
Tačiau svarbu pastebėti, kad „Bolt“ ir pavežėjų nesieja darbo santykiai. Remiantis Transporto kodeksu, pavėžėjimo paslauga teikiama tik individualios veiklos pagrindu.
„Kai yra santykiai su partneriais, platforma turėtų būti parašiusi, kaip jie komunikuoja ir bendrauja. Iš principo asmuo nebegali toliau vykdyti to užsakymo, kadangi yra ženklas, kad jis turi slėptis. Jei jis vykdys tą užsakymą, gali kilti atsakomybės klausimas ir pagrindinei bendrovei.
Čia yra dvilypė situacija. Iš vienos pusės, turi būti tvarka, kaip mes elgiamės, iš kitos – klientai irgi turėtų žinoti aiškią schemą“, – portalui Lrytas komentavo teisininkė.
Įspėjo dėl pasekmių
Kiek anksčiau socialiniame tinkle „Facebook“ teisininkė aptarė darbdavio atsakomybę, kai jį ir darbuotoją sieja darbo santykiai. R. Joskaudienė atkreipė dėmesį, kad civilinės saugos pranešimas darbo metu nėra vien darbuotojo asmeninis reikalas.
„Paprastai tariant: kai ateina civilinės saugos pranešimas, vadovo pareiga nėra „palaukti, kas bus“. Vadovo pareiga – informuoti, organizuoti ir apsaugoti“, – rašė R. Joskaudienė.
Ji priminė, kaip reikėtų elgtis skirtingų spalvų atveju: balta spalva reiškia, kad pavojus atšauktas, veikla tęsiama, bet pasirengimas peržiūrimas; esant geltonai spalvai, darbdavys turi informuoti darbuotojus, paskirti atsakingus, numatyti saugią vietą; kai paskelbtas raudonas pavojaus lygis, reikia stabdyti pavojingus darbus, nukreipti žmones į priedangą ar saugiausią patalpą, ir laukti oficialaus atšaukimo.
Jei darbdavys nesiima jokių veiksmų, jo laukia pasekmės.
„Pirma, gali kilti administracinė atsakomybė už civilinės saugos teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą.
Antra, gali kilti atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus.
Trečia, jeigu dėl darbdavio neveikimo ar netinkamo saugos organizavimo įvyktų sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe arba atsirastų kiti sunkūs padariniai, gali kilti net baudžiamoji atsakomybė“, – pasekmes įvardijo teisininkė.
Už krizių valdymo ir civilinės saugos teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą ANK 526 straipsnyje numatytos baudos: prastai juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims nuo 120 iki 240 Eur, pakartotinai – nuo 180 iki 360 Eur, o kvalifikuotais atvejais, kai kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, – nuo 1500 iki 6000 Eur.
Už darbo įstatymų ir darbuotojų saugos bei sveikatos norminių teisės aktų pažeidimusnumatytos baudos darbdaviams, juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 Eur. Jei dėl pažeidimo galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių – nuo 1000 iki 2000 Eur.
Jei dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo įvyksta sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe arba atsiranda kitokių sunkių padarinių, įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.
Tiesa, pabrėžė teisininkė, didžiausia rizika nėra vien bauda. Tai – darbuotojo sužalojimas, žūtis, reputacijos praradimas, civiliniai ieškiniai, patikrinimai ar viešas pasitikėjimo praradimas.