Jei Seimas pritartų šiai Seimo nario socialdemokrato Algimanto Radvilos iniciatyvai, už nesaugių, neaiškių, įstatyme nustatytų galios ir greičio reikalavimų neatitinkančių transporto priemonių dalyvavimą viešajame eisme grėstų baudos ir jų konfiskavimas.
Projektas numato nuo 50 eurų iki 100 eurų siekiančias baudas už dalyvavimą viešajame eisme su neįregistruota į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašia transporto priemone, kuri negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, nes neatitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme tokioms priemonėms nustatytų techninių charakteristikų.
Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 150 iki 200 eurų. Taip pat siūloma numatyti galimybę tokias transporto priemones konfiskuoti.
Susiję straipsniai
Pasak A. Radvilos, neįregistruotomis nesaugiomis transporto priemonėmis dideliu greičiu važinėjama šaligatviais, dviračių takais, o tai kelia grėsmę pėstiesiems ar dviračiais važiuojantiems vaikams.
„Tokios transporto priemonės neatitinka saugumo reikalavimų, jos negali dalyvauti viešajame eisme. Tačiau atsakomybė už tai esmės nenumatyta“, – dokumento aiškinamajame rašte sako parlamentaras.
Siūlo švelninti atsakomybę už lenkimą dviračių gatvėje
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu kilus diskusijoms dėl lenkimo dviračių gatvėje, A. Radvila pasiūlė nustatyti už tai švelnesnę atsakomybę. Atsižvelgiant į tokioje gatvėje leidžiamą maksimalų greitį (iki 30 km/h), lenkimas dviračių gatvėje, pagal keliamą pavojingumą, jo teigimu, neturėtų būti prilyginamas lenkimui sankryžose, pėsčiųjų perėjose ir kitose pavojingose vietose.
Už tokį nusižengimą A. Radvila siūlo skirti vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų siekiančią baudą. Projektas numato, kad už pakartotinį nusižengimą nebūtų privalomai skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių, nors tokia galimybė išliktų.
Šiuo metu už lenkimą dviračio gatvėje skiriama bauda nuo 170 iki 230 eurų ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių.
Seimo pritarimo po pateikimo sulaukusias ANK pataisas (už balsavo 89 parlamentarai, 3 prieš, 18 susilaikė) svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o plenarinėje salėje jos vėl atsiras lapkričio 19 d.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) siūlys parlamentui kreiptis Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar 2021 m. Vyriausybės nutarimas, kuriuo ji nustatė ir apibrėžė dviračių gatvės pradžią ir pabaigą žyminčius kelio ženklus, neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui.
Komiteto nuomone, Vyriausybė viršijo savo įgaliojimus, nes įsiterpė į įstatymų leidėjų kompetenciją.
„Yra pagrindas manyti, kad nustatant ginčijamą teisinį reguliavimą, kuris nėra grindžiamas įstatymu, nepaisyta teisės aktų hierarchijos, viršyti Vyriausybės įgaliojimai nustatyti eismo tvarką ir įsiterpta į įstatymų leidėjo kompetencijos sritį.(...) Seimui kyla pagrįstų abejonių dėl šio Vyriausybės nustatyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui“, – sakoma Seimo TTK narių įregistruotame nutarimo projekte.
Beje, jame pažymima, kad įstatymų leidėjas nėra apibrėžęs „dviračių gatvės“, kaip viešajam eismui skirtos vietos, – tokia sąvoka šiame įstatyme apskritai nepaminėta.
„Šiam eismui skirtų vietų (kelių, jų dalių) apibrėžtis yra vienas iš įstatymų leidėjo (...) nustatytų saugaus eismo automobilių keliais teisinių pagrindų, o ne Vyriausybei pavestos nustatyti eismo šiais keliais tvarkos elementas“, – sakoma nutarimo projekte.
Beje, Vyriausybė 2021m. rugsėjo 15 d. savo nutarimu nustatė ir eismo dviračių gatvėje taisykles. Jos numato, kad dviračių gatvė skirta ne motorinių ir motorinių transporto priemonių (mišriam) eismui. Dviračių gatvėje draudžiama važiuoti didesniu kaip 30 km/h greičiu, lenkti.