Elektromobilio stotelė daugiabutyje: kur ir kaip ją įsirengti?

Daugiabutyje procesas sudėtingesnis, nes tenka įvertinti ne tik elektros galią, bet ir stovėjimo vietos nuosavybę, bendrąją namo infrastruktūrą bei atsiskaitymą už sunaudotą energiją. Todėl pradėti reikėtų ne nuo stotelės modelio pasirinkimo.

Svarbiausias klausimas – kur automobilis bus kraunamas. Paprasčiausia, jeigu vairuotojui priklauso konkreti požeminio garažo arba aikštelės vieta. Tačiau net ir tokiu atveju siena, grindys, elektros skydinė ar žemė, per kurią reikės tiesti kabelį, gali būti bendroji namo nuosavybė.

Kitokia padėtis susidaro, kai kiemo aikštelėje vietos nėra priskirtos konkretiems gyventojams. Asmeninė įkrovimo stotelė praktiškai reikštų ir vienos bendros vietos rezervavimą, todėl savavališkai jos įsirengti negalima.

Dar sudėtingiau, jei automobilis statomas savivaldybės žemėje arba gatvėje – tokiu atveju reikia ne individualios stotelės, o viešos ar keliems gyventojams skirtos įkrovimo vietos.

Taigi pirmiausia verta patikrinti stovėjimo vietos dokumentus ir išsiaiškinti, ar ji priklauso gyventojui, yra išnuomota, paskirta naudotis, ar laikoma bendrojo naudojimo aikštelės dalimi.

Kitas žingsnis – kreiptis į daugiabučio bendrijos pirmininką arba administratorių. Jis turėtų padėti išsiaiškinti, kokios namo dalys būtų naudojamos, iš kur būtų galima atvesti elektrą ir kokio gyventojų sprendimo tam reikia.

Suderinimo nereikėtų atidėti iki tada, kai stotelė jau nupirkta. Net jeigu įranga būtų montuojama nuosavoje stovėjimo vietoje, kabelis gali kirsti bendrąsias patalpas, būti tvirtinamas prie bendrų konstrukcijų arba jungiamas prie namo elektros tinklo.

Kartu verta pasidomėti, ar elektromobilį planuoja pirkti ir daugiau kaimynų. Vienam gyventojui nutiestas atskiras kabelis gali išspręsti šiandienos problemą, bet po kelerių metų, atsiradus daugiau elektromobilių, garaže gali pritrūkti vietos naujoms linijoms ir elektros galios.

Todėl ilgalaikėje perspektyvoje racionaliau įrengti bendrą pagrindinę liniją, prie kurios vėliau būtų galima prijungti daugiau stotelių. Tai nebūtinai reiškia, kad visas jas reikia pirkti iš karto – svarbu iš anksto numatyti kabelių trasas, apskaitą ir galios paskirstymą.

Tik išsiaiškinus nuosavybės ir suderinimo klausimus verta kviesti elektriką arba įkrovimo stoteles įrengiančios bendrovės specialistą. Jis turi patikrinti namo elektros įvadą, skydines, kabelių būklę, atstumą iki stovėjimo vietos ir laisvą galią.

Elektra į stotelę gali būti tiekiama iš konkretaus buto apskaitos, bendrojo namo tinklo arba per atskirą naują apskaitos tašką. Tinkamiausias sprendimas priklauso nuo daugiabučio konstrukcijos ir elektros sistemos. Pavyzdžiui, jungti stotelę prie buto skaitiklio gali būti nepatogu, jei butas yra aukštai, o automobilis statomas požeminiame garaže kitame pastato gale.

Jeigu esamos galios nepakanka, nebūtinai iš karto reikia ją didinti. Problemą gali išspręsti automatinė galios valdymo sistema. Ji stebi, kiek elektros tuo metu vartoja namas, ir sumažina automobilio įkrovimo galią, kai įjungiama daug kitų prietaisų. Naktį, sumažėjus bendram vartojimui, automobilis vėl kraunamas sparčiau.

Tokia sistema ypač svarbi, kai vienu metu kraunami keli elektromobiliai. Ji turimą galią paskirsto tarp stotelių ir neleidžia viršyti namui nustatytos ribos.

Privačioms stotelėms dažnai siūloma 11 arba 22 kilovatų galia, tačiau didžiausias skaičius nebūtinai yra geriausias pasirinkimas. Daugelis elektromobilių iš kintamosios srovės stotelės gali priimti ne daugiau kaip 11 kilovatų, todėl prijungti juos prie 22 kilovatų įrenginio nėra prasmės – automobilis vis tiek krausis lėčiau.

Kasdien nuvažiuojant kelias dešimtis kilometrų gali pakakti ir mažesnės galios. Automobilis daugiabučio aikštelėje paprastai stovi visą naktį, todėl nebūtina baterijos pripildyti per dvi ar tris valandas.

Reikiamą galią geriausia rinktis pagal kasdienę ridą, stovėjimo trukmę, automobilio technines galimybes ir namo elektros tinklą. Kartais išmaniai valdoma 7,4 ar 11 kilovatų stotelė yra naudingesnė už galingesnį įrenginį, dėl kurio tektų brangiai didinti elektros galią.

Prieš pradedant darbus būtina aiškiai sutarti ir dėl apskaitos. Jeigu stotelė prijungta prie konkretaus buto elektros skaitiklio, sunaudota energija įtraukiama į to gyventojo sąskaitą. Tačiau naudojant bendrą namo tinklą turi būti įrengta atskira apskaita.

Keliems gyventojams skirta sistema gali atpažinti kiekvieną naudotoją kortele arba mobiliąja programėle ir užfiksuoti, kiek elektros jis sunaudojo. Tai leidžia sąnaudas paskirstyti pagal faktinį vartojimą, o ne visiems namo gyventojams.

Iš anksto taip pat reikėtų susitarti, kas apmokės bendros elektros linijos įrengimą, jos priežiūrą ir galimus remonto darbus. Jei infrastruktūra ateityje galės naudotis daugiau gyventojų, sąžiningą išlaidų paskirstymo tvarką verta patvirtinti dar prieš montuojant pirmąją stotelę.

Elektromobilio nereikėtų reguliariai krauti iš buto, rūsio ar bendrosios patalpos išvestu ilgintuvu. Paprasta buitinė elektros instaliacija gali būti nepritaikyta ilgai trunkančiai didelei apkrovai, o neapsaugotas kabelis automobilių aikštelėje kelia pavojų žmonėms ir pačiam įrenginiui.

Stotelei turi būti nutiesta jai skirta elektros linija, įrengti tinkami apsaugos įtaisai ir įžeminimas. Lauke montuojama įranga turi būti atspari drėgmei, dulkėms, smūgiams ir Lietuvos žiemos sąlygoms. Darbus turėtų atlikti reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai, kurie patikrintų įrengtą sistemą ir pateiktų darbų dokumentus.

Lietuvoje privačioms elektromobilių įkrovimo stotelėms, įskaitant įrengiamas daugiabučių aikštelėse ir garažuose, buvo skiriama valstybės parama. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, iki 2026 m. rugpjūčio pabaigos pagal šią priemonę šalyje buvo įrengta daugiau kaip 20 tūkst. privačių įkrovimo vietų.

Ankstesnis finansavimo projektas baigtas 2026 m. birželį, todėl nereikėtų automatiškai manyti, kad dalis išlaidų bus kompensuota. Prieš perkant stotelę ar pasirašant darbų sutartį verta patikrinti, ar paskelbtas naujas kvietimas ir nuo kurios datos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti.

Svarbu įvertinti ne tik pačios stotelės kainą. Galutinę sumą sudaro kabeliai, jų tiesimas, apsaugos įtaisai, elektros skydinės pertvarkymas, apskaitos ir galios valdymo įranga, montavimo darbai, o kartais – ir elektros galios didinimas.

Jeigu gyventojas neturi jam priskirtos stovėjimo vietos, asmeninės stotelės įrengimas dažnai nėra praktiškas. Tokiu atveju galima siūlyti bendrijai įrengti keliems gyventojams skirtas įkrovimo vietas arba kreiptis į savivaldybę dėl viešos infrastruktūros plėtros.

Kai kuriuose miestuose ieškoma ir kitokių sprendimų – pavyzdžiui, įkrovimo stotelės jungiamos prie gatvių apšvietimo infrastruktūros. Tačiau tokia galimybė priklauso nuo savivaldybės planų ir konkrečios vietos techninių sąlygų.

Taigi elektromobilio įkrovimo vietos įrengimas daugiabutyje turėtų prasidėti nuo penkių dalykų: stovėjimo vietos statuso, pokalbio su namo administratoriumi arba bendrija, techninio elektros tinklo įvertinimo, aiškios atsiskaitymo tvarkos ir tik tada – tinkamos stotelės pasirinkimo. Gerai suplanuota bendra infrastruktūra gali būti naudingesnė už greitai įrengtą individualų kabelį, nes anksčiau ar vėliau elektromobilių tame pačiame name greičiausiai atsiras daugiau.