Džiaugiuosi, kad R.Vilkaitis turi už ką pirkti kostiumą

2009 m. birželio 19 d. 08:10
Birutė
Gerbiamieji Seimo nariai, ministrai, komitetų pirmininkai ir kiti netikėliai, man gyvenime pasisekė: prieš pat naujus išvažiavau gyventi į užsienį ir netgi radau darbą. Užtat meilė tėvynei stiprėja kasdien: Lietuva – mano kraštas, kuriame buvau pasiryžusi gyventi iki mirties, ir meilės jai nenurungė jokie karščiu ir saule tvoskiantys kurortai ar savo magija viliojančios kalnų grandinės.
Daugiau nuotraukų (1)
Todėl kasdien skaitau lrytas.lt, kad žinočiau, kas dedasi gimtoj šaly, kur liko draugai, tėvai, butas, investicijos, sąskaita banke bei šiokie tokie darbiniai ryšiai.
Noriu pasakyti, kad visiškai jus suprantu ir remiu. Kaip mes galime tikėtis iš Jūsų protingų ir toliaregiškų sprendimų, jei buvome patys tiek kvaili, kad išrinkome jus į valdžią? Juk jau kiek kadencijų netrunkame įsitikinti, kad kiekviena nauja kas keletą metų prie valdžios lovio išsirikiavusi eilė nevykėlių siekia tik vieno – prisikimšti kišenes ir pademonstruoti saviškiams, kokie yra „kieti“: blizgantys moderniais tarnybiniais automobiliais, už mokesčių mokėtojų pinigus pirktais kostiumais, porceliano servizais, tualetiniu popieriumi ir kitomis gėrybėmis.
Sprendimas galėtų būti toks paprastas – palikti tuos pačius nuo komunizmo laikų užsilikusius silpno proto senukus valdžioje iki mirties, tikėdami, kad jie pagaliau prisivogs tiek, kad vieną dieną pasisotins (skamba utopiškai, bet leiskite man pabūti optimiste).
Mes, lietuviai, nuo apsikrikštijimo sergame mažos tautos nevisavertiškumo kompleksu, ir visaip bandome apsiginti nuo savo menkumo siekdami valdžios ir pinigų, kurie užpildo tuštumą širdies ir proto plotuose.
Todėl labai džiaugiuosi, kad R.Žilinskas turi už ką išgerti, R.Vilkatis - nusipirkti kostiumą, o R.Dagys - tualetinio popieriaus, A.Kubilius - apdovanoti draugus ir pažįstamus naujai kuriamais biurokratiniais postais. Taip parodome visam pasauliui ir, žinoma, mūsų rinkėjams, kad esame:
1.Stilingi.
2.Mokame linksmintis.
3.Rūpinamės asmenine higiena ir nepaliekame draugų nelaimėje.
Higiena ypač svarbi, nes asmeniškai aš Lietuvoje bijau sirgti – gydytojai vis dažniau efektyviai marina pacientus, taupydami valdžios pinigus, užuot švaistę ir taip per visas siūles traškantį biudžetą kažkokiems sveikatos tyrimams.
Sveikinu ir džiūgauju dėl dar vieno mokesčių didinimo. Atimti iš vargšų ir įsidėti sau į kišenę – argi ne gudri strategija?
Esu tikra, kad niekas civilizuotoje visuomenėje taip nedaro, taigi, esame originalūs. Be to, Vyriausybė šią idėją greičiausiai perskaitė knygoje apie Robiną Hudą, didį britų plėšiką, oficialiai – žmonių draugą. Na ir kas, kad perėmimo metu įvyko suvokimo klaida ir pagal parengtą veiksmų planą pinigai keliauja ne į vargšų kišenes, o priešingai. Didžioji Britanija yra autoritetas, kurio nepaneigsi.
Be to, mamos ir pensininkai ir taip per ilgai gerai gyveno. Mano motina, pvz., gauna invalidumo pensiją keletą šimtų litų. Ir puikiai pragyvena: neperka mėsos, plastikinių maišelių šiukšlėms nemokamai prisivynioja „Maximoje“, o be to, kiek čia tų šiukšlių gali turėti pensininkai? Tualetinį popierių, ir tą galima naudoti keletą kartų: pasisioji, nusišluostai, išdžiovini, ir vėl naudoji. Juk mūsų tėvukai gyveno „prie komunizmo“, ir nieko, išgyveno. Ištvers ir dabar.
Visada yra išeitis, tad ko čia purkštauti? Tautai nepatinka mūsų politika? O mums nusispjaut. Ir teisingai. Juk esame valdžia, niekas nieko negali mums padaryti. O lietuviai kantrūs, ilgai reikia juos erzinti, kol sukyla eit Seimo langų daužyt. O ir kai išdaužo – mums dar geriau: pasamdysim kokią chebros bendrovikę - sudėti naujus stiklus už trigubą kainą, ir kas juoksis paskutinis?
Jaunos mamos nepatenkintos? Tos, vagilės ir melagės? Jaunos, dar neatsigavusios po gimdymo, ištiktos šoko, nuvargintos nuolat verkiančių kūdikių – joms ne barniai galvoje. Sutiks su viskuo ir dar padėkos, kad motinystės teisių neatimame.
Dar siūlau pagalvoti apie tai, kad gal verta vėl atkurti kolchozus? Buožes ištremti į Šalčininkus, verslininkus uždaryti Pravieniškėse, kad nemokamai plėtotų buvusį savo, o dabar jau nacionalizuotą verslą. Čia taip pat turime puikų pavyzdį – „Jukos“ ir V.Putino dvikovą. Maloniai kviečiame už mokesčių mokėtojų pinigus nuvažiuoti pas V.Medvedevą ir nuolankiai pulti jam po kojų. Manau, jie pasidalys patirtimi už parašą po SSRS atkūrimo sutartimi. Juk pagaliau konservatoriai valdo ar ne, po paraliais? Turime parodyti savo tvirtas vertybes, kuriomis laimėjome rinkėjų balsus.
Latvijos premjeras atsiprašo savo tautos ir kviečia kartu kovoti su krize. Jokiu būdu taip nenusižeminkite – tai silpnumo požymis. Kas Lietuvoje parodo pagarbą artimui, yra didžiausias kvailys. Geriausia – praeiti pro ištiesusį ranką mokytoją su aukštai pakelta ir į šoną nusukta nosimi, aiškinant, kad gyventi galima ir be knygų – kaip R.Vilkaitis.
Su pačia didžiausia panieka, kokią tik gali išsilavinęs ir sveiko proto nepraradęs pilietis pareikšti bukai nukiaulėjusiai valdžiai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.