Nesu labai pasiturinti, tai tokiai pramogai dažnai neišlaidauju. Pedikiūru pasilepinu vos vieną du kartus per metus. O šiaip visada kojas prisižiūriu pati.
Tik paskutinis apsilankymas paliko tokį nemalonų įspūdį, kad net verkiau išėjus. Daugiau – niekad neisiu.
Mano nagučių meistrė buvo kaip tik išvykusi ir salone pasiūlė man užsirašyti pas praktikantę. Mergina jauna, iš pirmo žvilgsnio pasirodė maloni. Bet, deja, tik iš pirmo žvilgsnio.
Kai pamatė mano kojas, iškart prasidėjo replikos: „Oho, čia tai kojos!“
Vos nenuvirtau. Galvojau, gal kažko nesupratau, pasigirdo?
Bet darant pedikiūrą vis „kandžiojosi“ tokiomis nemaloniomis pastabomis ir klausimais, kada paskutinįkart dariausi pedikiūrą, ar gydžiausi nuo grybelio, nes suskilinėję kojų kulnai, o nagai tai jau apskritai atrodo baisiai.
Nesu tikra, ar taip klientams sakyti galima? Jei galima, tai tuomet ir pas odontologą nuėjus rizikuoji prisiklausyti pastabų, kokie tavo dantys sugedę? Ar pas kosmetologę – kiek daug spuogų turi.
Galbūt čia jaunimas įsivaizduoja, kad grožio salone gražūs visi ateina ir tik dar gražesni išeina?
Taigi juk ir einame pas specialistus tam, kad jie padėtų spręsti problemą, o ne išjuoktų ar gėdintų. Ar aš neteisi?
Taip nemaloniai pasijutau, lyg kokia apsileidėlė būčiau. Nors taip tikrai nėra. Manau, kad jei žmogui nemalonus toks darbas, tai jo nereikėtų dirbti. Ar bent jau tada taktiškai patylėti nors prie akių.
