„Kartais pastebiu, kad Lietuvoje žmonės nebūtinai daug kalba ar rodo emocijas, bet kai prireikia pagalbos, beveik visada ją suteikia.
Ne kartą teko matyti, kaip nepažįstami padeda pastumti užklimpusią mašiną, užleidžia vietą vyresniems žmonėms ir t.t.
Ar ir jūs tai pastebite? Gal teko sulaukti pagalbos iš nepažįstamų“ – socialiniame tinkle „Reddit“ diskusiją užvedė vienas tautietis.
Filmai ir muzika internete: ar lietuviai jaučiasi „piratais“?
Su juo sutiko dauguma komentatorių.
„Esu miško keliuke užklimpęs, pana už vairo, aš stumiu. Nesiseka. Iš niekur atsirado kažkoks žmogelis, padėjo, išstūmėm. Ir nė žodžio nepasakęs nuėjo“, – stebėjosi komentatorius.
„Man priminė, kaip važiuojant už Kauno prie kelio močiutė ranką kėlė, tai sustojau, už manęs irgi sustojo, irgi norėjo padėti, tai net jei ne aš, daugiau būtų, kas pavežę ją“, – džiaugėsi komentatorė.
„Hehe, esam „naujako“ pirmą dieną su keliais draugais paėmę per daug ir išėję visai dienai visiškai paupio džiunglėmis, kur arti niekas negyvena – tokiame visiškame užkampyje. Jau grįžtant namo, tokiu laukų šunkeliu, radom „bičiukus“ užklimpusius su mašina. Tie iš pradžių net išsigando: iš brūzgynų išlenda 3 vyriokai, ryškiai tebešvenčiantys naujaką. Tokie pusiau formoj, žiema, temsta.
Susiję straipsniai
Išstūmėme tą mašiną kelis šimtus metrų į kalną. Tai ten jie apakę buvo, nelabai žinojo, net kur traktoriaus pagalbos eiti ieškoti. Sako, angelai sargai jūs. Mes pažvengėm, dar „čierką“ davėm vairuotojo šturmanui ir savais keliais išėjom. Dar kažkas eurų siūlė, pasijuokėm ir nuėjom“, – savo istorija dalinosi komentatorius.
„Lietuviai yra tikri draugai. Jei tik gali – padeda. Ir sako tiesiai šviesiai, ką galvoja, nevynioja į vatą. Myliu jus visus!“ – gyrė kitas komentatorius.
„Mašina užsidegė važiuojant su vaiku iš ligoninės. Pirma mintis tai tik šokti iš mašinos ir traukti vaiką iš kėdutės. Kol aš vaiką atsegiau, 3 vyrai pribėgo gesinti. Visai kitas žmogus pasisiūlė su vaiku parvežti namo, dar vienas žmogus su manim buvo tiesiog, kad ramiau būtų tol, kol atvažiuos mano vyras. Gaisrininkai vis juokavo ir kalbino, nes buvau šokiruota. Tą dieną buvau nustebus, kiek daug žmonių sustojo padėti“, – savo patirtimi dalinosi komentatorė.
„Įvažiuojant į Vilnių Savanorių prospekte automobilio padanga nusprogo. Vos spėjau įrankius ir atsarginį ratą išsitraukti, prišoko du vyrukai ir per kelias minutes pakeitė. 1000 karmos taškų jiems“, – džiaugėsi kitas.
„Lietuviai atrodo šalti žmonės, užtrunka, kol „prisijaukini“ žmogų. Bet bėdoj visad padės.
Kažkiek primena krakmolą su vandeniu sumaišytą – šiaip skystoki, bet trenkus sukietėja. Nežinau, kiek logiškas pavyzdys, bet man logiškas“, – palygina kitas komentatorius.
„Kartą Londone norėjau užleisti vietą metro vyresnio amžiaus žmonėms, prieinu prie jų, sakau, kad gali atsisėsti, o kažkoks bernelis ima ir atsisėda į tą vietą. Tie žmonės tik nusijuokė, vis tiek dėkojo man. Tas vaikinas turbūt tiesiog manė, kad aš išlipu ir tiek, bet kai yra senjorų stovinčių, gal nepulk prisėst? Tikrai pastebėjau, kad Londono metro niekas nesirūpina, ar kam reikia užleist vietą, ar ne“, – stebėjosi lietuvių ir birtų skirtumais komentatorė.
„Slidi nedidelė įkalnė, įvažiavimas į kiemą, neužvažiuoju. Pro šalį einantis „čiūvelis“ tiesiog pradėjo stumti. Slidu, neužstumia, tai kitas atsitiktinis prišoko, dviese užstūmė. Atidariau langą, kad padėkočiau, bet abu jau buvo nuėję.
Kitą kartą prie šviesoforo stoviu, iš galo kitos mašinos vairuotojas išlipo, prie manęs priėjo, sako: „Jūsų duslintuvas atsikabinęs, nepameskit. Vilniuje, Naujininkuose abu atvejai“, – tautiečių gerumu dalinosi komentatorius.
„Beskaitant komentarus prisiminiau ir aš vieną nutikimą.
Važiavom su žmona dar studentai būdami Austrijoj kalnuose su savo 20 metų senumo triperiu ir man kažkaip pasirodė, kad reikia sustot „pailsinti“ mašiną. Kad variklis ar stabdžiai neperkaistų (nieko nesuprantu apie mašinas, tiesiog pagalvojau, kad taip reikia). Karšta vasaros diena, pakėliau kapotą, kad geriau pravėdinčiau variklį. Po 5 minučių sustoja lietuviai ir klausia, ar viskas gerai, ar nereikia pagalbos. Padėkojau ir tiek“, – lietuvių paslaugumu džiaugėsi vyras.
Vien dėl to, kad nenoriu eikvoti emocinės ir socialinės energijos nepažįstamiesiems, nereiškia, kad jei galiu jiems padėti, nepadėsiu. O ir pagalba yra toks dalykas, kuris mažai kainuoja, bet yra labai vertingas. Gerą darbą padarius, bendra pasaulio vertė truputį pakyla ir truputį šviesiau viskas atrodo.
Kas nors nepavėluos į darbą, kieno nors močiutei bus lengviau rasti vietą autobuse, gal ta gėrio bangelė su jais pasibaigs, gal banguos toliau, bet faktas, kad bent kažkam nuo to truputi geriau“, – mintijo kitas komentatorius.