„Aš buvau renginyje savo mažame miestelyje – bliuzo festivalyje. Dėl savo patėvio ten turi nemažai pažįstamų.
Sėdėjau prie stalo su mama, patėviu, savo vaikinu ir dar vienu draugu, kuris visuomet su mumis leidžia laiką per tokius renginius (jis yra 25 metais už mane vyresnis, ir tai svarbu šioje istorijoje).
Taigi, šis draugas, pavadinkime jį Jimu, kalbėjosi su mumis ir juokavo. Sakė, kad mano vaikinui labai pasisekė, jog turi mane, ir iš esmės klausė, kodėl aš švaistau su juo laiką, sakė, kad nusipelnau geresnio.
Psichologas pataria: santuoka, kurioje niekada netrūksta sekso
Visa tai vyko, kai vaikinas buvo nuėjęs į tualetą. Aš pasakiau Jimui, kad visa tai pasakytų mano vaikinui. Taigi, Jimas jam ir sako: „Ar supranti, kaip tau pasisekė, kad ją turi? Jau seniai turėjai ją vesti.“
Primenu, kad pokalbis buvo visiškai lengvas, juokais, ir niekas nieko pernelyg rimtai nevertino.
Tačiau kai Jimas pasakė pastabą apie vestuves mano vaikinui, šis, nė kiek nesudvejojęs, visiškai rimtai, net pernelyg rimtai, atsakė – cituoju: „Ne. Tikrai ne. Šimtu procentų – ne.“ Visų akivaizdoje.
Pasakiau jam: „Kąąą, kas čia įvyko? Man taip gėda dėl to, ką pasakei.“
Jis ir toliau man kalbėjo visokias nesąmones, bet mane sunku supykdyti, todėl į daugumą jų nekreipiau dėmesio. Tačiau tada pasakiau: „Tu iš tikrųjų sugriovei tai, ką mes turėjome“, o jo atsakymas buvo: „O ką mes turėjome?“
Po velnių, penkeri metai (žinau, kad tai ne visas gyvenimas), bet, na, rimtai? Man buvo siaubingai gėda dėl to, ką jis pasakė, ir nemanau, kad galėsiu pamiršti nė vieno iš šių dviejų dalykų. Atsiprašau, kad taip išsiplėčiau, bet juk turėčiau jį palikti, tiesa?
Susiję straipsniai
Dar viena raudona vėliava: per penkerius metus jis nė karto man nepasakė „aš tave myliu“, – „Reddit“ rašė moteris.
„Esame kalbėję apie santuoką, bet, tiesą sakant, nė vienas iš mūsų neskubame tuoktis ir abiem tai tinka. Ši situacija tikrai nebuvo mano bandymas „įsprausti jį į kampą ir priversti pasipiršti“.
Kažkas komentaruose pasakė: „Jis net nesugebėjo pakankamai apsimesti, kad jam rūpi ji, visų akivaizdoje“, ir tai visiškai tikslu.
Mes kartu negyvename, jis gyvena kitoje gatvės pusėje. Priežastis ta, kad jis turi savo namą ir visada planavo, kai sūnus užaugs, parduoti jį jam. Aš taip pat turiu sūnų, todėl jo namuose tiesiog neužtektų vietos mums visiems. Be to, gyvenimas vienas priešais kitą mums abiem iki šiol tiko.
Taip, tai tas pats vyras, apie kurį anksčiau rašiau – mano draugės buvęs vaikinas. Kai mes pradėjome susitikinėti, nuo jų santykių jau buvo praėję 15 metų. Ji mūsų santykiuose visiškai nedalyvauja ir neturi jiems jokios įtakos.
Jis meilę parodė kitais būdais, ne tik žodžiais. Ir kartais yra ją išreiškęs kitais žodžiais. Tačiau pasakyti „aš tave myliu“ jam tikrai nėra įprasta. Esu beveik tikra, kad jis turi įsipareigojimo problemų“, – rašė susirūpinusi moteris.
Komentatoriai bandė padėti moteriai ir patarti, kaip elgtis jos situacijoje.
„Esu tikra, kad ir ko jis norėtų iš santykių, tai iš mylimosios gauna. Tačiau įdomu, ar patenkinami jos pačios poreikiai. Tikriausiai jis tiesiog lieka su ja, nes jam patogu, nors neketina jos vesti. Jei ji nori santuokos, nėra prasmės likti su tokiu vaikinu“, – įsitikinusi komentatorė.
„Jis net nėra pasakęs „aš tave myliu“. Per mažiau nei penkerius metus aš spėjau tai pasakyti savo laiškanešiui vien už tai, kad jis skyrė laiko paslėpti siuntas mano verandoje. Jis tau duoda mažiau nei minimaliai, o tu įtikinėji save, kad tau to pakanka. Tačiau tu nusipelnei daugiau“, – antrino kitas komentatorius.
„Tu nutylėjai svarbiausią dalyką. Jis per penkerius metus nė karto nepasakė, kad tave myli? Ko tu sieki? Ar nori ištekėti? Ar tave tenkina tokie santykiai, kokie yra dabar? Iš šio trumpo jūsų santykių vaizdo susidaro įspūdis, kad esi jam „pakankamai gera kol kas“. Jei nori jaustis esanti kažkieno gyvenimo meilė, aš pasitraukčiau iš šių santykių“, – prisipažino kita komentatorė.