Vienišo berniuko klausimas ligoninėje sugraudino: „Žinome, ką sakyti tokiais momentais, bet vis tiek pasimečiau“

2022 m. kovo 5 d. 20:59
Niekieno vaikai
Budėdami ligoninėse iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai susiduria su akimirkomis, kurios yra be galo jautrios ir kartais gerklėje sukelia liūdesio gumulą. Viena tokių patirčių neseniai nutiko pirmą budėjimą su vienišu vaiku ligoninėje turėjusiai savanorei Eglei.
Daugiau nuotraukų (1)
Ji, pasikeisdama su kitomis savanorėmis, neseniai laiką leido su keturmečiu Titu (vardas pakeistas) – berniuku, į ligoninę iš globos namų patekusiu dėl aukštos temperatūros. Eglė iki dabar Titą prisimena kaip itin guvų ir linksmą berniuką, su kuriuo jie prisigalvodavo įvairių užsiėmimų.
„Jam labai patiko žaisti su mašinėlėmis, todėl čia leidome lietis fantazijai per kraštus – važinėjome, siuntėme jas į servisą, imitavome avarijas, gelbėjimus. Taip pat labai stebėdavome mašinas ir žmones pro langą, galvojome, kur jie galėtų eiti ar važiuoti, kūrėme visokias istorijas. Jam tai tikrai labai patiko, jis smalsiai stebėjo aplinką“, – šypsodamasi pasakoja savanorė.
Aktyvų Tito būdą išduoda ne tik tai, kad ligoninės slaugytojoms buvo sunku jam sugirdyti vaistus nuo temperatūros, bet ir tai, kad berniukas kelis kartus buvo pabėgęs iš palatos. Eglė prisimena, kad viskas įvyko tiesiog žaibiškai – jie tarėsi, ką toliau veiks, o ji pasilenkė iš dėžės paimti žaislų. Tų kelių sekundžių pakako, kad Titas pro praviras palatos duris išbėgtų į koridorių.
„Tuo metu man tikrai buvo didžiulis išgąstis, o jam – kaip žaidimas, jis juokėsi. Nors vaikui tai ir nelabai patiko, po to laikėme duris uždarytas, o aš nė akimirkos nenorėjau jo palikti vieno. Vėliau sužinojau, kad ir kitoms savanorėms taip buvo, tai supratau, kad jis toks truputį bėgikas yra“, – juokiasi Eglė.
Vis tik pirmą kartą ligoninėje budėjusiai savanorei atmintyje bene labiausiai išliko kitas epizodas. Kai Eglė atėjo pas Titą į palatą, berniukas dar miegojo. Kadangi slaugytojoms reikėjo paimti jo kraują tyrimams, savanorė švelniai vaiką pažadino.
„Buvau jam dar nematytas žmogus, todėl jis tokiu atsargiu balsu paklausė: „Mama?“ Man tai buvo taip jautru...
Aš gražiai paaiškinau, kad aš ne mama, o savanorė, su kuria jis šiandien smagiai leis laiką, žais. Jis toliau atsargiai žiūrėjo į mane ir dar kartą paklausė: „Mama?“
Mes žinome, ką sakyti tokiais momentais, bet akimirką vis tiek pasimečiau. Ir man pasidarė taip gaila, kad nėra čia jo mamos... O turėtų būti“, – patirtas emocijas prisimena Eglė.
Niekieno vaikai^Instantsavanorystė
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.